Iš vaikystės ateina Kalėdos

Tai pasakojimas, kuris nuveda tiesiai į vaikystę, eglutės spygliukų kvapą, nuvarvėjusį vašką per žaisliuką ar rankų pirštukus. Pasakojimas, kaip 9 lagaminai sutalpina daugiau nei 100-mečio senumo blizgesį.

Beveik kiekvienuose namuose saugome preities Kalėdų jaukumo bei prisiminimų dėžutę ar lagaminą, kuris būna pilnas prisiminimų, eglutės spygliukų, vaško likučių, šukių. Daugelis net nežinome, kokį ilgą kelią jie sukorė, kol atsidūrė ant šeimos kalėdinės eglutės. Vokietija, Čekija, Rusija ir Amerika – šalys, kurios viena už kitą gamino įspūdingesnius žaisliukus iki 1970 m., kol neprasidėjo masinė gamyba fabrikuose.

Pirmieji žaisliukai buvo obuoliukai, riešutai, sausainiai ar saldainiai, todėl sulaukus Kalėdų ryto eglutę tekdavo nuversti žemėn, kad tokius gardumynus ir dovanas galėtų suvalgyti vaikai. Tai buvo to meto delikatesai! Vėliau, atėjus nederliaus metams, Vokietijoje vietoj obuolių rankiniu būdu išpūsti pirmieji stikliniai burbulai (1848 m.), kurie populiarūs iki dabar. Garsusis Vokietijos fabrikas Lauscha miestelyje iki dabar siūlo išskirtinių stiklinių eglutės žaisliukų. Vokiškų žaisliukų galime rasti ir savo senelių bei tėvų paliktuose lagaminuose, tik retas kuris išsiklausinėjame, kokia jų istorija. Dažniausiai pasitaiko vynuogių kekės, paukščiukai ant prisegtuko (1930 m.), riešutukai, kurie atkeliavo į lietuvių šeimas tarpukario metu, nes dažną šeimos istoriją yra palietęs būtent šis laikmetis.

Čekiški stikliarusai, kurie buvo pradėti gaminti iš medicininių vamzdelių, taip pat gan dažnas palikimas lietuviškų eglučių puošyboje. Girliandos, žvaigždutės, sietynėliai, lėktuvėliai ir kitokios figūrėlės puošė žaliaskares.

Amerika ilgą laiką nepripažino šios vokiškos tradicijos (švęsti Kalėdas, gaminti žaisliukus ir puošti eglutę), o ir dėl tolimos geografinės padėties mūsų širdis nesuvirpa išvydus JAV gaminį, nes mūsų šeimos turėjo labai ribotas galimybes gauti tokį dūžtantį siuntinį iš užjūrio, bet užkietėjusiam kolekcionieriui tai puikus egzempliorius kolekcijos papildymui.

Sovietinio laikmečio žaisliukai – patys populiariausi ir dažniausi Lietuvoje.

Nuo jų kiekio, serijų ir įvairovės dažnam raibsta akys ir su meile prisimename vaikystėje kabinamus žaisliukus, kuriuos parnešė mama, močiutė ar net promočiutė: Senis Šaltis su maišeliu ant peties (1950 m.), vatinė lapė (pasaka „Pagrandukas“, 1940 m.), grybukas, paršelis („Trys paršiukai“), laikrodukas, kuris rodo be 5 min. 12 nakties (filmas „Karnavalinė naktis“, 1956 m.), varvekliai, burbulai prožektoriai, batuotas katinas (1950 m.), stikliarusas (malūnas, 1930/40 m.) storasienis burbulas (meška ant slidžių, 1938 m.), varpeliai (1950/60 m.), dvipusė kartoninė Elenytė su broliuku oželiu ir daug kitų. Jie buvo be galo brangūs, todėl nepasiturinčios šeimos eglutes tebepuošė saldainiais, riešutais, padirbiniais iš popieriaus.

Paklausus mamos, ką ji pamena apie savo vaikystės Kalėdų eglutę, atsakymas buvo trumpas: „Labai dažnai eglutė degdavo nuo žvakučių, o kai kuriems ir trobos sudegdavo!” Štai kodėl mano 9 lagaminuose nemažai apdegusių žaisliukų! Neturint elektros eglutės buvo apšviečiamos ir spindėjo šviesa nuo degančių žvakučių. Kokie žmonės buvo išradingi, tvirtindami eglutės žvakelę ant šakutės, remontuodami dužusius žaisliukus ar gamindami patys iš folijos, vatos, medžio, popieriaus ir kitų turimų medžiagų.

Vertinkime tai, ką turime: šeimos istoriją, palikimą iš skirtingų laikmečių, šilumą ir mūsų spindinčias akis žiūrint į savo vaikystės žaisliukus. Jaukių Jums švenčių linki Jūsų šeimos eglutės žaisliukai.

Su meile, Ligita Daukšaitė