Jau dešimtmetį Sirutiškyje gyvuoja graži tradicija – rugpjūčio pabaigoje, per šv. Baltramiejų, yra organizuojama gandrų palydų šventė. Ji kaip ir kiekvienais metais, organizuojama Sirutiškio ekologiniame-botaniniame skvere.


Šventės metu yra ne tik džiaugiamasi gandrų kaimynyste, bet ir padėkojama tiems sirutiškiečiams, kurie savo kiemuose priima gandrų šeimynas ir visi kartu gražiai sugyvena. O kai kurie gyventojai netgi nesibaimina jaunus, iš gandralizdžių iškritusius gandriukus priglausti ir slaugyti. Prisimenamos ir jaunos šeimos, kuriems tais metais gimė mažylių – sakoma, kad juos atnešė pavasarį į Sirutiškį atskridę gandrai.

Stebėti gandrų gyvenimą – pramoga

Šventės iniciatorius ir vienas organizatorių Kęstutis Volkus džiaugėsi, kad šiais metais Sirutiškyje gyveno net kelios gandrų šeimos, kurių viena išaugino rekordiškai daug – net penkis gandriukus!

„Mūsų kaimelyje yra trys gandralizdžiai, kuriuose perima bei dar du, kurie iki šiol yra tušti. Iš trijų gandralizdžių pats seniausias yra gamybiniame centre, kurį globoja Violeta ir Henrikas Dociai. Tai – seniausias lizdas, jame nuolat gandrai peri, o šiais metais išperėjo net penkis gandriukus! Kitas lizdas – Kruosto gatvėje, prie mano sodybos ant eglės. Trečiasis gandralizdis yra Sulimų sodyboje“, – kalbėjo K. Volkus.

Šventėje bendruomenė ne tik klausėsi dainų, bet ir vaišinosi šv. Baltramiejaus šiupiniu.


Šventės proga buvo prisiminti ir kaimelio gyventojai – jiems buvo įteiktos padėkos už tolerantiškumą, juk gandro kaimynystė kai kuriems ne visada būna svetinga.

„Va, žmogus pasidarė naują stogą, o gandras tik pliurpt ant jo ir pridirbo! Kai kurie dėl tokių dalykų gali tą gandrą ir nušauti. O čia tik pabaidė paukštį, nesupyko žmonės. Iš pat pradžių, kai tik atsirado Kruosto gatvėje gandrai, žmonės pyko, atseit jie per garsiai kalena snapais. O vėliau apsiprato ir dabar gandrų gyvenimą stebi kaip kokią televizinę programą“, – šypsojosi pašnekovas.


Gandrai lizdus paliko prieš dvi savaites

Kai kurie gyventojai rastuosius sužalotus gandriukus pasiima globoti. „Pavyzdžiui, Vilma Žliobienė buvo apsiėmusi globoti sužeistą gandriuką – jam buvo sužalotas sparnas. Gydė, sugydė tą gandrą. Vėliau jis vaikštinėdavo kaip koks žąsinas, kaip naminis paukštis. Jis buvo išaugintas ir išpuoselėtas. Deja, vėlų rudenį, tikriausiai dėl netinkamo maisto, jis padvėsė“, – istorijas iš gandrų gyvenimo pasakojo sirutiškietis.

Pas kitą gyventoją, Dzūkelį, šią vasarą priklydo gandriukas, įsiprašė į kiemą. Gyventojas jį maitina, peni. „Tačiau paukštis laukinis, su snapu vis kepšteli jam“, – šyptelėjo K. Volkus.

Nors oficialiai gandrų išskridimo diena minima rugpjūčio 24-ąją, šiais metais Sirutiškio apylinkes šie paukščiai paliko žymiai anksčiau, prieš dvi savaites.

„Šiais metais viskas gerokai anksčiau – gandrai dviem savaitėmis anksčiau paliko lizdus. Seniau dar būdavo, kad per mūsų gandrų palydų šventę dar būdavo nors po vieną gandrą užsibuvusį. Šiemet gandrų pas mus jau nebeliko, nes ir gamtoje viskas greičiau, viskas anksčiau ir gandrų gyvenime“, – kalbėjo K. Volkus.


Gandrai atnešė vieną kūdikį

Šiais metais į Sirutiškio apylinkes gandrai atnešė vieną kūdikėlį – liepos mėnesį vienai sirutiškiečių šeimai gimė berniukas. Per dešimt pastarųjų metų, kuomet yra švenčiamos gandrų palydos, į Sirutiškio kraštą gandrai jau atnešė 32 mažylius.

Gandrus augina ir pas K. Volkus. Pasak pašnekovo, gandrai atskrenda ir įsikuria pas pakančius ir gerus žmones.

Tradicinės šventės metu koncertavo atlikėjai, buvo galima pasivaišinti šv. Baltramiejaus šventiniu šiupiniu, įvairiomis vaišėmis. Gausiai į šventę susirinkę gyventojai džiaugėsi, kad jų bendruomenė sėkmingai puoselėja savas tradicijas ir toliau draugauja su gandrais.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.