Šiandien Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose paskelbtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė I. S. nurodė, kad buvusios pareigūnės R. S. neteisėti veiksmai pripažinti baudžiamojo proceso metu, todėl atsakovas (institucija) turi pareigą atlyginti neturtinę žalą. „Priteistina suma yra minimali, visas pasitikėjimas policija dingo ir jo nebeatsiras. Policijos pareigūnai, kurie turėjo ginti jos interesus, daro nusikalstamas veikas, neapsaugojo įvykio vietos, ieškovė buvo apvogta, trečiasis asmuo kalbėjo su kaltininku, tačiau jo nesulaikė, nepatikrino tuo metu buvusio blaivumo laipsnio, nenustatytas automobilio greitis, nepranešė apie eismo įvykį.“- teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad nuteistoji R. S. (trečiasis asmuo), būdama statutinė valstybės tarnautoja, dirbdama Kėdainių policijos komisariato tyrėja, siekdama pridengti eismo įvykyje dalyvavusį kolegą, policijos pareigūną L. T., tyčia neatliko jai teisės aktais priskirtų tarnybinių funkcijų, t. y. atvykusi į eismo įvykio vietą, turėdama pareigą išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, neatliko būtinų pirminių tyrimo veiksmų, neapklausė eismo įvykio liudytojų, tiesiogiai jai nurodžiusių eismo įvykio kaltininką, automobilio „Audi A5“ vairuotoją L. T., nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų sulaikytas ar būtų užkirsta galimybė jam pasišalinti, taip sudarė sąlygas jam išvengti blaivumo patikrinimo, daiktinių įrodymų paėmimo, po to tarnybinėse patalpose į tarnybinę ataskaitą surašė neteisingus duomenis apie eismo įvykį, tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų, kad eismo įvykyje dalyvavo policijos pareigūnas L. T.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad R. S., kaip policijos pareigūnės, tyčiniais, priešingais tarnybos interesams veiksmais neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala ir nukentėjusiajai I. S. Ji, būdama nukentėjusi L. T. sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtą lūkestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimą, tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigūnės R. S.veiksmų, t. y. eismo įvykio tyrimas, kaltininko nustatymas užtruko, ji buvo priversta dalyvauti ne viename teisminiame procese (byloje dėl L. T. pateiktų kaltinimų dėl eismo įvykio sukėlimo esant neblaiviam, kurioje I. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo praėjus dvejiems metams po įvykio, 2019 m. birželio 21 d.), šioje byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismas, pagal pateiktus byloje duomenis (teismo nuosprendį, nutartį) visiškai sutiko, kad ieškovei buvo padaryta didelė neturtinė žala ir padarė išvadą, kad trečiojo asmens – R. S. neteisėti veiksmai (ieškovei sukelti dvasiniai išgyvenimai, prarastas pasitikėjimas Lietuvos policija), lėmė didelę neturtinę žalą. „Lietuvos policija deklaruoja savo misiją – ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir Valstybę, padėti žmogui, šeimai ir bendruomenei.“ – pažymėdamas teismas atkreipė dėmesį, kad prieš buvusią pareigūnę (pareigūnus) buvo priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, kurie iliustravo Lietuvos policijos problemas bei ženkliai sumažino pasitikėjimą Lietuvos policija. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų savo iniciatyva bandęs atlyginti neturtinę žalą ar dėl jos būtų tartasi. Priešingai ir toliau neigia atsakomybę (prašo ieškinį atmesti) nepateikdamas jokių įrodymų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublika ir šiuo atveju, Lietuvos policija, modeliuodami policijos pareigūnų atranką, priimdami žmones dirbti, apmokydami juos, prisiima ir atsakomybę už jų veiksmus.“- nurodyta teismo sprendime.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieškovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimą, keliamus aukštesnius reikalavimus policijos pareigūnams, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 14 000 Eur neturtinę žalą, procesines palūkanas bei 1 328,32 Eur advokato išlaidas.

„Šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis taip pat atlieka ir prevencinę funkciją, kad atsakovė (Lietuvos policija apskritai) atliktų visus organizacinius veiksmus, jog minėti neteisėti veiksmai ar analogiško pobūdžio pareigūnų veiksmai ateityje nesikartotų ir kitų žmonių atžvilgiu.“- teigiama sprendime.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Pagal Vaivos Milkeraitienės, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjo padėjėjos, pranešimą

(Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.)

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.