Iš mokyklos suolo prie muzikos instrumento

„Mokymasis groti pianinu prilygsta matematinių uždavinių sprendimui – kuo geriau groji pianinu, tuo esi geresnis matematikas. Ir visa tai – ne iš piršto laužta informacija,“ – patikino trys Kėdainių muzikos mokyklos fortepijono skyriaus mokytojos. 

Kėdainių muzikos mokyklos fortepijono skyriaus mokytojos, turinčios nemažą mokytojavimo patirtį: (iš kairės) A. Petrauskienė, J. Čerenkovienė ir L. Melnikienė.

Mokantis groti fortepijonu, dirba abi rankos skirtingu ritmu, yra pajungti abu smegenų pusrutuliai, lavinamas abstraktus mąstymas bei atmintis, tad dažnam muzikantui puikiai sekasi krimsti matematines formules. „Sugroti J. S. Bacho Fugą – tai kaip išspręsti matematinį uždavinį“, – šypsojosi skambinimo fortepijonu mokytoja Jurgita Čerenkovienė.

Darbo patirtis – per 20 metų
Kėdainių muzikos mokykloje fortepijono dalyko mokytojos J. Čerenkovienė, Aelita Petrauskienė bei Larisa Melnikienė (muzikos mokykloje dirbanti ir fortepijono skyriaus vadove) šio muzikos instrumento paslapčių moko jau daugiau nei 20 metų. Per visą šį laiką keitėsi ne tik požiūris į pianiną, bet ir pats mokymosi pobūdis.

Mažoji Ema, visai neseniai pradėjusi mokytis skambinti pianinu, jau moka sugroti keletą kūrinėlių.

„Per paskutiniuosius metus labai pagausėjo įvairių konkursų, festivalių. Jie rengiami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pastebime, kad lietuvaičių muzikinis lygis nė kiek nenusileidžia užsieniečiams. Šie konkursai, renginiai, susitikimai padeda vaikus motyvuoti groti, stengtis, jie susipažįsta su naujais draugais, pamato, kaip jie groja“, – sakė A. Petrauskienė.
Anksčiau būdavo vos vienas B. Dvarionio vardo konkursas, kuriame dalyvaudavo tik patys geriausi ir gabiausi jaunieji muzikantai. Prestižiniu laikytas konkursas būdavo ne visiems įkandamas, tad jame sudalyvauti galėdavo toli gražu ne visi jaunieji muzikai. Tačiau šiandien, pasak pedagogių, kone kiekviena Lietuvos muzikos mokykla organizuoja konkursėlius įvairaus amžiaus mokiniams.

Aštuonmetis Benas į fortepijono pamokas muzikos mokykloje eina su entuziazmu. „Groti man labai patinka“, – šypsosi berniukas.

Kėdainiams atstovauja 31 muzikantas
Tokį jaunųjų pianistų susitikimą suorganizavo ir kėdainiečiai. Lapkričio 20-ąją Kėdainių muzikos mokykloje vyko pirmasis respublikinis fortepijoninės ir kamerinės muzikos festivalis „Vaikystės perlai“. Į jį susirinko 106 jaunieji pianistai iš vienuolikos muzikos mokyklų, juos parengė 53 mokytojai. Kėdainiams atstovavo 31 jaunasis muzikantas. Vaikai grojo įvairiose grupėse: solistų, fortepijoninių ir kamerinių ansamblių.
„Norėjome surengti tokią šventę ir pas mus, kad ir mūsų vaikai sudalyvautų festivalyje, pasirodytų, pasižiūrėtų į kitus muzikantus“, – sakė L. Melnikienė.
Pasipuošę plačiomis šypsenomis, gražiais koncertiniais drabužėliais, vaikai nuo pat ankstyvo ryto ruošėsi pasirodymams, repetavo, o atėjus laikui – drąsiai lipo į sceną ir rodė savo sugebėjimus. Po pasirodymų – tokia pat šypsena ir nusilenkimas publikai.

Vaikai – drąsūs, motyvuoti
Aštuonmetis Benas, mokytojos L. Melnikienės auklėtinis, sakė prieš pasirodymą kiek besijaudinantis, bet nekantraujantis lipti ant scenos. Groti pianinu jis mokosi antrus metus, tačiau šis užsiėmimas berniukui labai patinka. „Išmokti groti pianinu norėjau pats. Groju nemažai, tačiau tai man labai patinka“, – šypsojosi Benas.
Pirmąją pažintį su pianinu dar tik pradeda ir šešiametė Ema – mergaitė jau moka sugroti kelis kūrinėlius ir „Vaikystės perlų“ festivalyje taip pat pasirodė.
„Visus dalyvius apdovanojome rankų darbo atminimo dovanėlėmis – stilizuotomis atsivėrusiomis kriauklėmis, kurių viduje matyti mažas perlas“, – sakė L. Melnikienė.
„Vaikai yra drąsūs, nori pasirodyti, pademonstruoti savo gebėjimus. Gal truputį mažiau darbo nori įdėti, tačiau pasirodyti labai nori. Pajutusių muzikavimo skonį, daugiau jų jau nereikia raginti ir motyvuoti, o juk viskas prasideda nuo mažų žingsnelių“, – pastebėjo A. Petrauskienė.

Išmoningai puoštoje scenoje koncertuoja Miglė (fortepijonas) ir Viltė (fleita).

Norinčiųjų išmokti – daug
Pianistų konkursai visada būna gausūs dalyvių – dažniausiai siekia apie pusantro šimto jaunųjų muzikų, kai kitų muzikos instrumentų konkursuose dalyvauja apie 30 dalyvių. Tad pianistų konkursuose konkurencija labai didelė, o tapti laureatu būna gana sudėtinga.
Pasak Kėdainių muzikos mokyklos mokytojų, pianinas yra klasikinis muzikos instrumentas, tad stojančiųjų į šią specialybę netrūksta. Pasitaiko, kad vėliau dalis mokinių nubyra. Pianinas dažno Kėdainių muzikos mokyklos mokinio yra pasirenkamas kaip antrasis muzikos instrumentas.

Viešnios iš Panevėžio – Rugilė (kanklės) ir Austėja (fortepijonas).

Populiarėja grojimas duetu
Pasak pedagogių, pastaruoju metu tampa vis populiariau groti ne tik solo, bet ir duetu ar kameriniame ansamblyje – pasirinkimo galimybės, kaip groti, vis auga.
„Groti duetu vaikams labai patinka – ir drąsiau ant scenos lipti, ir groti pasirodymų metu. Smagiau ir repetuoti. Pastebime, kad vaikai labai susidraugauja, koncertams renkasi panašias aprangėles“, – kalbėjo A. Petrauskienė.
Tačiau muzikos mokslai yra rimti ir jiems reikia skirti nemažai laiko.
„Muzika su sportu panaši tuo, kad reikia nuolat praktikuotis ne tik mokykloje, bet ir namuose. Muzikos mokykloje vaikai praleidžia dvi–tris valandas, tačiau būtina, kad skirtų dėmesio ir papildomai. Juk užlipęs ant scenos nenusirašysi, nenusižiūrėsi – pastangos ir įdirbis matosi kaip ant delno“, – sakė A. Petrauskienė.

Augina būsimuosius inteligentus
Dabar muzikos mokyklos fortepijono skyriuje mokosi 106 įvairaus amžiaus mokiniai. Dažnas tėvelis, atvedęs savo atžalą į mokyklą mokytis pianino pamokų, klausia, ar galima šį muzikos instrumentą pakeisti elektroniniu. Mat pianinas – didelis, užimantis daug vietos patalpoje, o ir pastatyti bet kur jo negalima. „Vis dėlto pianino elektroniniai sintezatoriai tikrai neatstos – visai kita specifika, skambesys“, – pabrėžė pašnekovės.
„Ką duoda vaikui mokymasis muzikos? Visų pirma, vaikas gauna pirmąsias vidinės kultūros pamokas. Muzikos besimokantis vaikas tikrai neišmes šiukšlės kur papuola. Jis – tai būsimasis inteligentas“, – pasakojo kelių dešimtmečių mokytojavimo patirtį turinčios fortepijono mokytojos – L. Melnikienė, J. Čerenkovienė bei A. Petrauskienė.