Iš „Misijos Sibiras“ – gausa įspūdžių

Jaudinantis, atviras ir nuoširdus pokalbis vyko Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos salėje. Jame įspūdžiais ir prisiminimais dalijosi dviejų kartų atstovai – per prievartą į Sibiro platybes patekę vyresniosios kartos kraštiečiai ir savo noru tremtinių vietas lankęs projekto „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Igno Rusilo teigimu, į tolimąsias ekspedicijas gali susiruošti kiekvienas – tereikia noro ir motyvacijos.

Šių metų vasarą 16 jaunų ir pilietiškų asmenų komanda vyko į Tomsko sritį, Rusijos Federaciją, kur įvykdyta neišmatuojamo dydžio misija: sutvarkyti tremtinių ir politinių kalinių kapai, įprasmintas jų atminimas, susitikta su ten likusiais gyventi tautiečiais.

„Misija Sibiras 2015“ tapo jubiliejine, mat startavo prieš dešimt metų. Tuo pačiu metu švenčiant Baltijos šalių nepriklausomybės 25-metį, žengtas svarbus žingsnis: pirmą kartą į projektą „Misija Sibiras“ įsitraukė jauni žmonės iš Latvijos ir Estijos.

„Misija Sibiras“ kiekvienam palieka skirtingus įspūdžius ir jausmus. Man asmeniškai labai įsiminė žygio ekstremalumas, kai naktį taiga, kurios miškuose nebūta žmogaus, teko eiti pėsčiomis saugantis laukinių gyvūnų. Tada net nepajunti, kaip keliasdešimt kilometrų su 25 kilogramus sveriančia kuprine įveiki beveik be atokvėpio.

Kėdainietė Teresė Monkevičiūtė (kairėje) su šeima buvo ištremta į Tomsko sritį.

O emocijų nupasakoti net neįmanoma. Jaudina ir lietuviški užrašai, ir tautiečių tremtinių pastatyti seni kryžiai, ir sutikti žmonės. Buvo netikėta viename kelte, kėlusiame į labai atokią salą, atsisėdus išgirsti lietuvišką „ačiū“ už užleistą atsisėsti vietą. Pamaniau, kad tai lietuvė senutė. Tačiau ji pasisakė esanti rusė, tik daug bendravusi su lietuviais tremtiniais. Moteris net turi draugų Kaune, kuriuos retsykiais aplanko. Tokios, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingos smulkmenos pasako labai daug“, – vasaros išgyvenimais dalijosi I. Rusilas.

Į šį susitikimą tremtiniai atsinešė ir tremtį liudijančių nuotraukų. T. Monkevičiūtė išsaugojo nuotrauką, kurioje įsiamžino jos sesuo Regina.

Jaunasis kėdainietis neslepia, kad į „Misijos Sibiras“ žygius gali susiruošti kiekvienas. Jis pats nėra fiziškai itin stiprūs, tačiau žygyje nepatyrė jokių išskirtinių nepatogumų. „Reikia tik noro ir motyvacijos. Mes tikrai projektą tęsime. Turime planų kitąmet surengti du žygius. Vieną organizuosime tarptautinį. Jau šįmet į ekspediciją vyko jaunuoliai iš Estijos bei Latvijos. Kitąmet tikimės, kad prisijungs lenkai. Mūsų žygis turi svarbią žinią: „Misija Sibiras“ – tai mūsų visų įsipareigojimas nesustoti ir toliau rūpintis istorinės atminties išsaugojimu“, – pažymėjo projekto „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Apie projektą gana iškalbingai kalba ir statistika. 80 000 kilometrų – tiek kilometrų per 10 veiklos metų nukeliavo projektas „Misija Sibiras“! Tai yra tas pats, kaip aplink Žemės rutulį apkeliauti du kartus. Projekto metu sutvarkyta per 100 apleistų kapaviečių, kuriose ilsisi lietuvių tremtinių palaikai. O norinčiųjų vykti į ekspedicijas buvo per 10 000.