„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla „Leidybos idėjų centras” pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Joje galima asti ir nemažai iš Kėdainių krašto kilusių asmenybių biografijų.
Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 64 galima vadinti Kėdainių krašto šviesuoliais.
Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Kėdainių krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: pulkininko, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro direktoriaus Gintaro Bagdono, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės ir Lietuvos Respublikos Seimo narės Virginijos Baltraitienės, modernizmo lietuvių literatūroje pradininko, poeto Vytauto Petro Bložės, baleto artistės, fizioterapijos klinikos „CiaoFysio“ (Nyderlandai) fizioterapeutės Rūtos Jezerskytės-Banfi, operos solisto Vincento Kuprio, Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus Antano Maziliausko, rašytojo, literatūrologo Česlovo Milošo, poetės Zinaidos Nagytės-Katiliškienės (Liūnės Sutemos), Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Nijolės Naujokienės, nusipelniusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojos, gydytojos periodontologės Alinos Pūrienės, Kėdainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos ekspertės Rasos Rugelienės, tautosakos tyrinėtojų Donato ir Leonardo Saukų, Kėdainių krašto garbės piliečio, tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams Antano Valionio ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
Rasa Rugelienė jau dešimtmetį Kėdainiuose dirba pradinių klasių mokytoja: 1995–2011 m. – Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinėje mokykloje, o nuo 2011 m. – Kėdainių „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. 2012 m. R. Rugelienė išrinkta Lietuvos metų mokytoja, jai taip pat suteiktas Kėdainių rajono savivaldybės metų mokytojo vardas. Šiuos apdovanojimus mokytoja ekspertė laiko svarbiausiais:
“Manau, didžiausias mano darbų įvertinimas yra tai, kad 2012 m. buvau išrinkta Lietuvos metų mokytoja ir Kėdainių rajono savivaldybės metų mokytoja. Už tai, visų pirma, esu dėkinga savo tėvams ir šeimai – jie ugdė ir puoselėjo manyje būsimos mokytojos savybes, kantriai kentė tai, kad iš jų atimamas laikas būdavo atiduodamas mokiniams. Taip pat esu dėkinga Kėdainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktoriui Albinui Stankevičiui ir kolegoms, padrąsinusiems ir paskatinusiems siekti metų mokytojo apdovanojimo, Kėdainių rajono savivaldybei ir jos gerbiamai vicemerei Nijolei Naujokienei, teikusiems mano kandidatūrą Lietuvos metų mokytojo vardui gauti ir įvertinusiems mano pasiekimus Kėdainių švietimo bendruomenei. Dėkoju tuomečiam Kėdainių rajono Švietimo skyriaus vedėjui Juliui Lukoševičiui, specialistams Zitai Januškevičienei, Rasai Petrėtienei ir Rytui Tamašauskui, patarusiems ir palaikiusiems mano darbus ir mintis, sudariusiems galimybę skleisti gerąją patirtį ir nuolat tobulėti. Tačiau labiausiai dėkinga turiu būti savo buvusiems ir esamiems mokiniams, nes be jų šiais garbingais apdovanojimais nebūčiau įvertinta”.
Kėdainių krašte taip pat jau daug metų dirba docentas, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Vytautas Ruzgas. „Visi žmonės yra asmenybės, – teigia mokslininkas. – Tik nuvaro skirtingas darbų vagas. Daugiau pasiekia ir yra labiau matomi tie, kurie labiau pasitiki savimi, nesidrovi imtis svarbių ir atsakingų darbų, jiems nuosekliai ruošiasi ir sistemingai dirba. Tačiau asmenybe gali būti ir eilinį darbą dirbantis žmogus, dirbantis jį išskirtinai gerai, gerbiantis žmones ir aplinką, kurioje dirba ir gyvena”. 2011 m. už taikomosios mokslinės veiklos darbų ciklą „Žieminių kviečių selekcijos modernizavimas ir konkurencingų, rinkos poreikius atitinkančių veislių kūrimas (1996–2009)“ V. Ruzgui įteikta Lietuvos mokslo premija, 2014 m. už trijų Baltijos tautų vienybės rėmimą ir bendradarbiavimą – Baltijos Asamblėjos medalis.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.