Iš gėlių gimę paveikslai

Dotnuviškė Sondra Žalakevičienė myli gamtą, mėgsta joje leisti laiką ir iš pasivaikščiojimų po pievas ir miškus niekada negrįžta tuščiomis. Kūrybiška moteris pastebi kiekvieną įdomesnę šaką, tošį, gėles, kerpes, samanas. Tai – puikiausia ir būtiniausia medžiaga jos kuriamiems paveikslams. Nors S. Žalakevičienė nėra baigusi jokių meno ar floristikos mokslų, ji puikiai žinoma savo krašte gėlių paveikslų kūrėja.

Sondra Žalakevičienė paveikslus kuria net iš kruopų.

Kūrybą atrado atsitiktinai
Anot moters, tas užsiėmimas į jos namus atklydo labai atsitiktinai. „Greit bus dvidešimt metų, kai atsikraustėme gyventi į Dotnuvą. Kadangi patys tvarkėmės namus, tai teko suktis iš situacijų ir galvoti, kaip pigiau ir sumaniau juos papuošti. Dar vasarodama uošvių namuose netoliese mėgdavau prižiūrėti gėlynus ir labai gailėdavau išmesti nužydėjusius augalus. Kol buvo mažos dukros, vietoj eglutės puošdavau pačios sugalvotas kompozicijas, vėliau lauke eglę dabindavom pačių sukurtais žaislais. O namuose kiekviena smulkmena padaryta mano pačios rankomis. Nuo mažens mėgstu megzti, nerti. Man nepatinka pirktos puošmenos, geriau, kai pasidarau pati“, – sakė S. Žalakevičienė.

Svajones įgyvendina visus metus
Kūrybiškoji dotnuviškė Vilniaus universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, tačiau pagal specialybę nedirbo. Kurį laiką moteris buvo tinklinio marketingo darbuotoja, vėliau atsidėjo namų priežiūrai, o prieš keletą metų pradėjo puse etato dirbti užimtumo specialiste Šlapaberžėje esančiuose Kėdainių socialinės globos namuose. Darbas moteriai suteikia daug galimybių įgyvendinti savo kūrybines svajones: vasarą ji rūpinasi aplinkos apželdinimu, o žiemą jaukumą kuria pačiuose namuose. Be to, ji socialiniams darbuotojams organizuoja užsiėmimus, moko juos įvairių kūrybiškų gudrybių, kad vėliau jie galėtų viską perduoti globos namų gyventojams. „Be kūrybos negyvenu nė dienos“, – šypsosi S. Žalakevičienė.

Žmonėms reikia rankdarbių
Vien darbe moters kūryba neužsibaigia. Dažną dieną grįžusi namo ji pasineria į savąjį „grožybių pasaulį“. Taip Sondros vyras vadina moters dirbtuves, kurios pagal metų laikus atidaromos visuose namuose: jei šilta, tai lauke, jei šalta – valgomajame. „Taip jau nutiko, kad pati savo namus pradėjusi puošti įvairiomis kompozicijomis bei džiovintų gėlių žiedais ir kitais priedais vis sulaukiu užsakymų ir kitiems kažkokių grožybių padaryti. Atsakyti nemoku niekam, tai ir sukuosi namuose kaip vijurkas vis prišokdama prie kokio paveikslo ar šakos“, – sakė netradicinių paveikslų kūrėja. S. Žalakevičienės namuose pilna įvairių ryšulėlių sudžiovintų augalų bei dėžučių su riešutų kevalais ar stambesnėmis kruopomis. „Labai džiaugiuosi, kad žmonėms reikia rankdarbių, kad jie nori savo aplinkoje turėti rankomis nuglostytų kūrinių. Man malonu prie darbo sėdėti ir savaitę, ir dvi, kad tik pavyktų sulipdyti kažką originalaus ir įspūdingo“, – sakė S. Žalakevičienė.

Paveikslus iš gėlių nėra sunku prižiūrėti: nuo jų nupūtus dulkes, tereikia kūrinį papurkšti plaukų laku ir jis vėl kaip naujas.

Niekada negaili patarimų
Priimdama užsakymą dotnuviškė visada paklausia, kur bus jo vieta, ar paveikslą ar kompoziciją apšvies natūrali saulės šviesa, kokios kambaryje užuolaidos ir baldai. Išgirdusi apibūdinimus, moteris pradeda daugyti idėjas, o vėliau jau lieka tik techninis darbas. Pačiai Sondrai arčiau širdies natūralios rusvos džiovintų gamtos gėrybių spalvos. Tačiau vien iš jų sudėliotas kūrinys būtų nuobodus, tad moteris nuolat atranda, kaip darbą pagyvinti kokiu išskirtiniu akcentu. „Pasitaiko, kad pasitelkiu apelsino žievelę ar kokį padažytą riešutėlį bei šakelę. Reikia tik smulkmenos ir darbas prabyla ta kalba, kurios ir norėjau“, – kūrybos paslaptimis dalijosi S. Žalakevičienė. Artėjant Žolinėms moteris pataria kiekvienam savo namų aplinką papuošti nesudėtingomis kompozicijomis: „Tereikia turėti senų laikraščių. Juos tvirtai suvynioti į rutulius. Tada tuos rutulius apdėti samanomis, pačia pigiausia floristų kūrybine medžiaga, ir aprišti derančiu siūlu. Tokius rutulius belieka papuošti smilgomis, pririšti gražiu kaspinu ir aplinkos dekoravimas baigtas.“ Dar Sondra susižavėjo kukurūzų burbuolėmis. Jos darbams ypač tinka burbuolę gaubiantis plaušas. Jį reikia sudžiovinti, o vėliau kiek padrėkinus galima naudoti ir pynimui, ir sukimui, ir kitokiems sumanymas.
Sondra prasitaria, kad nei namiškiai, nei kolegos darbe nieko neišmeta nepasitarę su ja. „Aš tarsi savotiška atliekų inspekcija – tarp nebereikalingų daiktų vis randu tai, ką galiu priderinti savo kompozicijose“, – sakė S. Žalakevičienė.

Pernai S. Žalakevičienė (antra iš kairės) su klubo „Mano namai“ narėmis dalyvavo Ventspilyje vykusių floristinių kilimų kūrimo festivalyje.

Džiaugiasi draugyste su „Mano namų“ klubu
Moteris dėkinga likimui už draugystę su klubo „Mano namai“ narėmis. Į šį klubą dotnuviškė pateko labai atsitiktinai – pačiomis pirmomis susikūrimo dienomis klubietės surengė lietuviškos kosmetikos, kurią reklamavo žinoma aktorė Vaiva Mainelytė, pristatymą. „Kai sužinojau apie tą susitikimą, būtinai nutariau nuvažiuoti į Vilainius. Ten puikiai praleidusi vakarą akimirksniu supratau, jog noriu būti drauge su veikliomis ir idėjų pilnomis klubo moterimis. Taip klube aš jau beveik penkiolika metų. Mes labai šauniai leidžiame laiką vadovaujamos vadovės Vitalijos Augulienės. Mokomės ir kompozicijų kūrimo, ir įvairių rankdarbių, ir dekupažavimo. Organizuojamės išvykas. Dabar klube apie dvidešimt moterų. Į užsiėmimus Vilainiuose renkamės kiekvieną antradienio vakarą. Ten kuriame, kalbamės, bendraujame, rezgame įvairius planus, kuriuos vėliau įgyvendiname. Smagu, kad radau bendraminčių, su kuriomis galiu labai įdomiai leisti laiką“, – šypsojosi kūrybiška moteris.