Kėdainiečių jau tikriausiai nebestebina grupelė, vilkinti ryškiaspalviais marškinėliais su užrašu „Žvelk giliau“ ir jau antrus metus sutinkama įvairiose miesto bei rajono vietose, bendruomenėse, renginiuose. Psichikos sveikatos ambasadoriai – taip prisistato ši komanda, savo pasidalijimais ir atsivėrimais pamažu atverianti akis ir kitiems, keičianti neigiamas visuomenės nuostatas psichikos sveikatos srityje.
Pasidomėjus paaiškėja, kad šie žmonės dalijasi savo patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba artimųjų gyvenime. Jie vykdo nelengvą misiją: keisti kitų požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių bei jų artimųjų atžvilgiu.
„Žvelk giliau“ koordinatorė Kėdainiuose, Kėdainių rajono moterių krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė sako, kad šia visoje Lietuvoje vykstančia iniciatyva siekiama gilinti supratimą apie psichikos sveikatos svarbą ir problemas. Taip mažinama stigma dėl psichikos sveikatos asmens, šeimos, bendruomenės, darbo ir valstybės aplinkose.
Pasak pašnekovės, stigma – tai neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Tai tarsi etikečių klijavimas žmonėms, kurie suvokiami kaip „kitokie”.
Psichikos sveikatos ambasadorė Lina: „Kalbėjimas išlaisvina“
Šiandien viena iš ambasadorių – Lina – žmonėms atvirai kalba apie tai, ką patyrė būdama priklausoma nuo alkoholio ir augindama psichikos sveikatos sutrikimų turinčią dukrą.
„Radau skelbimą, kad yra toks projektas ir reikalingi ambasadoriai. Įsivaizdavau, kad ateisiu tarsi į savitarpio pagalbos grupę, dalinsiuosi patirtimi su kitais žmonėmis, kurie turi panašių problemų, – apie pirmąją pažintį su projektu „Žvelk giliau“ pasakoja moteris. – Galvojau, kad nebegyvensiu tame kiaute, pasidalinsiu. Kai mane supažindino su ambasadorių veikla, supratau – tai tikrai man. Tik iš pradžių baiminausi socialinių kontaktų – kaip reikės šnekėti su nepažįstamaisiais, neturinčiais tokių patirčių? Bet pajutau, kad esu tarp tų žmonių, tarp kurių turiu būti.“
Lina pirmiausia pabrėžia – ji įgavo vidinės laisvės: „Aš galiu kalbėti. Anksčiau iš aplinkinių, bendradarbių reakcijos jutau, kad psichikos sveikatos problemas reikia slėpti, kad apsaugočiau save ir dukrą. Bet man nebėra baisu. Aš jau tai išgyvenau, per viską perėjau, susitaikiau su savimi, kas buvo, tas praėjo. Dabar žinau, kad reikia kalbėti kitiems, kad žmonės žinotų. Man ypač svarbūs pokalbiai su socialiniais darbuotojais, pedagogais. Dabar galiu papasakoti savo istoriją, kaip aš jaučiausi tada, kai mane auklėjo, barė, žemino. Niekas nesigilino, kaip jaučiausi.“
Psichikos sveikatos ambasadorės Linos nuomone, mūsų visuomenėje į psichikos ligas vis dar žiūrima neigiamai, tokie žmonės stigmatizuojami.
„Jei žmogus turi priklausomybę – vartoja narkotikus, alkoholį, tai kokia visuomenės nuomonė? Tu esi bevalis, apsileidėlis, nieko nemyli. Tu kaltas. Bet niekas nepaklausia, kaip tu jautiesi. Labai sunku. Ypač kai toks požiūris ateina iš socialinių institucijų. Atsiranda savistigma. Pats save kali prie kryžiaus. Žinai kitų požiūrį ir perimi jį. Bijai išeiti iš namų.
Turbūt labiau žmogų žudo ne stigma, o savistigma. Kai tau sakoma, kad esi kitoks, tu paprasčiausiai užsidarai, neturi su kuo kalbėtis, nenori bendrauti. Lieka namai ir tavo liga, nieko daugiau. Negana, kad tu esi priklausomas ir pats save jau tiek kaltinęs, suėdęs, užgraužęs, dar ir pagalbos, supratimo nesulauki…“
Ar dabar, kai projektas „Žvelk giliau“ skatina kalbėti ir kalbėtis, to supratimo daugiau? „Nežinau, tikiuosi… Ambasadorystė padeda ir mano savivertei – juk visuomenė mane buvo nurašiusi, ir aš pati buvau save nurašiusi. Ir štai, aš atsistojau ant kojų ir galiu kalbėti kitiems, – viltingai šypsosi pašnekovė. – Dabar apie tai ir kalbame, nešame žinią visuomenei, jei kas nors patiria tą patį, kad irgi kalbėtų, neslėptų. “
Megzdama socialinius kontaktus Lina nebruka patarimų ir pamokymų, nes psichikos sveikatos ambasadoriai kalba tik apie savo patirtis: kaip jie jautėsi, kas labiausiai skaudino, o kokie žingsniai padėjo. Na, o jaučiantiems, kad artimas žmogus turi psichikos sveikatos problemų, ambasadorė Lina, kuri taip pat yra ir priklausomybių konsultantė, taria: „Svarbu nežeminti, negrūmoti, o paklausti, kaip jautiesi, gal tau reikalinga pagalba…“
Psichikos sveikatos ambasadorė Modesta: „Džiugu, kad mane girdi“
Bipolinį sutrikimą turinti Modesta niekada nesigėdijo kalbėti apie savo ligą ir jos gydymą, visgi atsistoti prieš didelę auditoriją nebuvo taip paprasta.
Tad kas paskatino ateiti į projektą?
„Kažko ypatingo nesitikėjau, bet buvo lūkestis, kad gal tai padės labiau atsiskleisti sau pačiai, – sako mergina. – Viena, kai galvoji mintyse, kita – kai įvardiji garsiai. Imti ir garsiai kažkam paaiškinti apie savo sutrikimą yra gana baisu, bet pagalvojau, kad pabandysiu, o gal dar ir kažkam kitam padėsiu, kažkas kitas išgirs. Džiugu, kad turbūt išgirdo.“
Žinoma, patirtys, kuriomis dalijasi psichikos sveikatos ambasadoriai, yra skaudžios. „Jos labai skaudina, bet man geriausias būdas jas gydyti – kalbėti. Pakartotinis išjautimas gydo, – pasakoja Modesta. – Pradžioje po pasidalinimų savo istorija mano būklė lyg pablogėdavo, būdavo sunku, nes vėl išgyveni, įsigilini… O dabar aš išsilaisvinu. Žodis, kalba mums yra duota tam, kad kalbėtume. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę kalbėti ir tai daryti saugiai. Mes esame pasirengę, daug mokomės, į susitikimus einame su padėti pasirengusia komanda.“
Modestai labiausiai rūpi pokalbiai su paaugliais, jaunimu, nes, pasak jos, psichinės sveikatos sutrikimai tarp kai kurių jaunų žmonių dabar tapo madingi. „Sirgti yra madinga, visiems skelbtis, kad aš sergu, yra dar populiariau, ir reikalauti dėmesio dėl to yra populiaru, – pastebi pašnekovė. – Prie to daug prisideda platus socialinių tinklų pasaulis, kuriame paauglys gali matyti viską, ko nori. Jei jis nori matyti informaciją apie psichikos ligas, jis matys įrašus iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ir lengvai prisitaikys sau simptomus, įtikins save, kad serga, nes dar neturi kritinio mąstymo. O juk visi paaugliai turi emocinių problemų, nes jie paaugliai, tai pereinamasis laikotarpis. Bet sakytis, kad sergi, yra patogu, taip gali pateisinti savo elgesį, gauti tėvų, mokyklos, draugų dėmesį. Ta žinia, kad sirgti yra kietai ir koks aš populiarus, sklinda.“
Projekto „Žvelk giliau“ ambasadorė čia įžvelgia grėsmę, nes netikros diagnozės užkelia ligos diagnozavimo kartelę ir tas žmogus, kuris iš tikrųjų serga, gali negauti pagalbos, nes jis tiesiog neatitiks kertinių simptomų. „Mane tai neramina ir norisi, kad tai sumažėtų“, – dar vieną tikslą, dėl kurio prisijungė prie „Žvelk giliau“ iniciatyvos, atskleidžia mergina.
Antra vertus, ne mažiau paplitę ir patyčios dėl to, kad esi „kitoks“. „Patyčios, ypač vaikui, penktoje-šeštoje klasėje, labai daug nulemia ateitį, jo gyvenimą, užprogramuoja neigiamą mąstymą. Mane pravardžiavo, kad esu gyvenusi vaikų namuose, tad ir vėliau išlįsdavo mintis: o ko iš manęs tikėtis, jei esu „vaiknaminė“? Nors pradinis darbas dėl to, kad negalima tyčiotis, stigmatizuoti, vyksta šeimoje, manau, mes su šituo projektu labai daug darome, kad tai keistųsi. Kalbame su įvairiais žmonėmis – su paaugliais, jaunimu, šeimomis, socialiniais darbuotojais, pedagogais. Kuo daugiau skirtingų grupių pasieki, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas keisis. Jeigu kuo platesniam spektrui žmonių bandai parodyti, kaip gali būti ir kaip yra gyvenime, kokių dalykų nutinka ir kaip žmonės jaučiasi, kuomet tai nutinka, būtent toks kompleksinis požiūris gali būti veiksmingas ir būtent tai mes darome jau antri metai. Manau, stigma mažėja. Mus pažįsta, drįsta užkalbinti“, – teigia Modesta.
Beje, dalyvaudama iniciatyvoje „Žvelk giliau“, jaunoji ambasadorė sako taip pat atsisakiusi stereotipo: „Dažnai galvodavau, kad jaunimas bus supratingesnis, ir baiminausi, kad vyresnio amžiaus žmonės nesupras, vyraus sovietinis mąstymas. Bet supratau, kad su vyresniais žmonėmis pajuntu stipresnį atgalinį ryšį: dauguma išklausę ir įsigilinę geba priimti kito nuomonę, ir arba su ja sutinka, arba argumentuotai kritikuoja. Jaunimas linkę absoliutinti – matyti tik balta arba juoda.“
Apie Iniciatyvą
Jau antrus metus Kėdainių rajono Moterų krizių centras dalyvauja Higienos instituto organizuojamoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamoje Psichikos sveikatos Ambasadorių Iniciatyvoje, kuri skirta įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.
Iniciatyvos „rėmuose“ Moterų krizių centras, pasitelkęs Psichikos sveikatos Iniciatyvos koordinatorių ir subūręs „Žvelk Giliau: psichikos sveikata Kėdainiai“ ambasadorių komandą, įgyvendina Projektą „Žvelk Giliau“.
Projekto „Žvelk Giliau“ tikslas – didinti visuomenės narių žinias, keisti nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatinti tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu.
Straipsnių ciklu norime supažindinti Kėdainių bendruomenę su ambasadorių komandos „Žvelk Giliau: psichikos sveikata Kėdainiai“ nariais – drąsiais, atsakingais žmonėmis, kurie dalindamiesi savo asmenine psichikos sveikatos patirtimi, prisideda prie ne visada pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą keitimo, išsilaisvinimo iš stereotipų, susijusių su psichikos sveikata.
Tuo pačiu Psichikos sveikatos ambasadorių komanda „Žvelk Giliau: psichikos sveikata Kėdainiai“ kviečia galinčius ir norinčius dalintis savo asmenine patirtimi ir taip prisidėsiančius prie pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą formavimo asmenis, jungtis prie mūsų komandos.