Dvarai – neatsiejama Lietuvos istorijos dalis. Praėjusio amžiaus pradžioje juos šalies teritorijoje buvo galima skaičiuoti tūkstančiais, tačiau iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išliko tik apie 600 dvarų sodybų ir jų fragmentų.

Šių dienų įdomiausieji sugulė knygoje „Legendų takais. 100 įdomiausių Lietuvos dvarų“, kuri jau pakeliui į knygynų lentynas.

Akylesni kėdainiečiai leidinio turinyje gali pastebėti ir keturis itin gerai pažįstamus ir artimus pavadinimus – Dotnuvos, Kalnaberžės, Paberžės ir Šetenių dvarų sodybų.

Lietuvos dvarai stebėjo Lietuvos nuopuolius ir pakilimus, regėjo garsiausius karžygius, lyderius, švietėjus ir kūrėjus. Galingų šeimų politinius žaidimus, dramas, aristokratiškas meilės istorijas. O tuo pačiu metu – ir sudėtingą eilinių valstiečių, baudžiauninkų kasdienybę.

Šiandien atgimstantys dvarai kviečia pamatyti jų grožį ir susipažinti su kiek primiršta istorija. Be 100 įdomiausių Lietuvos dvarų aprašymų skaitytojai knygoje ras apie 300 nuotraukų, vaizduojančių pastatus ir jų interjerą.

Prie kiekvienos dvaro sodybos pateikiama visa keliautojams aktuali informacija: adresas ir kontaktai, pastatų būklė, lankymo galimybės, pramogos ir kitos veiklos, siūlomos atvykusiems.

Aprašymai taip pat praturtinti šiuolaikinių dvarininkų mintimis bei įdomiais istoriniais faktais ir mažai žinomomis legendomis, tarp dvarų rūmų sienų ir sodybų apylinkėse iš lūpų į lūpas keliavusios ne vieną šimtmetį.

Leidinio fragmentai.

„Panašu, kad valstybių sienas užvėrusi pandemija paskatino atsigręžti į savo šalį, vietas ir objektus, turinčius gamtinę, architektūrinę, religinę, istorinę vertę. Kelerius pastaruosius metus daug dėmesio sulaukia Lietuvos dvarų sodybos. O jos labai margos. Vienos iš jų puoselėjamos ne pirmą dešimtmetį, kitos į rūpestingų šeimininkų rankas pateko tik pastaraisiais metais, tačiau apstu ir tokių, kurioms pasisekė mažiau – stovi apleistos arba iš jų belikę griuvėsiai“, – sako leidinio „Legendų takais. 100 Lietuvos dvarų“ sudarytoja ir dalies tekstų autorė kraštietė Justina Šveikytė.

J.Šveikytė.

Pasak J. Šveikytės, atrenkant įdomiausiųjų šalies dvarų sodybų šimtuką, jai asmeniškai buvo labai svarbu, kad nepastebėtos neliktų ir Kėdainių rajono dvarų sodybos, taip skatinant keliautojus iš visos šalies atrasti mūsų kraštą.

Kūrybinėje komandoje su J. Šveikyte taip pat dirbo autorės Rasa Banelė, Jurgita Barišauskienė ir Aušra Levanienė.

Knygą „Legendų takais. 100 įdomiausių Lietuvos dvarų“ išleido leidykla „Terra Publica“, įsigyti šį kelionių vadovą galima internetinėje prekyboje, o netrukus – ir knygynuose. Kiek vėliau knyga pasirodys ir didžiuosiuose prekybos centruose.

Viršelio nuotr.: Lietuvos įdomiausiųjų šimtuke – Kalnaberžės, Šetenių, Paberžės ir Dotnuvos dvarų sodybos (Tautvydo Šiburkio, Aistės Kanapeckaitės-Čerenkovienės ir Tito Valionio nuotraukų koliažas).

Panašios naujienos