Po pirmadienio vakarą Vilniuje vykusios liūties trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė ir sutrikdyta jos veikla. Dėl to visoje Lietuvoje vis dar neveikia Registrų centro aptarnaujama elektroninė sveikatos sistema, o trikdžių įkaitais tapo medikai, pacientai ir vaistininkai.

Grįžta į senus laikus

Neveikiant e. sveikatai, gydymo įstaigos negali įkelti ir pasižiūrėti elektroninių dokumentų, išrašyti elektroninių receptų, atlikti kitų funkcijų. Vaistinės negali aptarnauti pacientų su e. receptais, nes prisijungti prie e. sveikatos sistemos nėra galimybių.

„Kadangi e. sistema neveikia, neišrašomi, nepasirašomi ir neišduodami elektroniniai receptai ir siuntimai. Grįžtame į senus laikus – šeimos gydytojas, pakonsultavęs pacientą nuotoliniu būdu arba poliklinikoje kontaktinės konsultacijos metu, rašo popierinį siuntimą konsultacijai pas gydytojus specialistus“, – susidariusią padėtį apibūdino VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Terapijos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Joana Kleivienė.

Stringančios e. sistemos įkaitais tapo pacientai, kuriems šiuo metu reikia įsigyti receptinių vaistų, ypač – kompensuojamųjų. „Mes prašome pacientų, jei jie apsirūpinę vaistais į priekį, palūkėti, nes sistema bet kokiu atveju turi būti atkurta. Tiems, kuriems vaistų reikia skubiai, rašomi popieriniai receptai. Kompensuojamieji vaistai rašomi į seniau naudotus kompensuojamųjų vaistų pasus, vadinamąsias knygeles, tačiau ne visi pacientai jas turi. Jei pacientas knygelės neturi, kompensuojamąjį vaistą rašome ant išimties atvejams skirtos 3-ios formos recepto blanko. Receptus perduodame per postą poliklinikoje“, – sakė medikė.

Kada galima be recepto

Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo tuo atveju, jei pacientui skubiai reikia vaistų, o išrašyti popierinio recepto nėra galimybės, pasiūlyti nedidelį kiekį jam paskirto receptinio vaisto įsigyti be recepto. Toks atvejis turi atitikti Vaistinių preparatų išdavimo taisyklių reikalavimus.

Pradėjus rašyti receptus ant išimties atvejams skirto recepto blanko, atsirado kita problema. „Ketvirtadienio duomenimis, pas šeimos gydytojus grįžtantys pacientai teigia, kad tinklų vaistinės su šiuo receptu, išrašytu ant 3 formos blanko, jų neaptarnauja“, – minėjo pašnekovė.

Kompensuojamųjų vaistų, išrašytų ant išimties atvejams skirtos 3-ios formos recepto blanko, buvo galima įsigyti Kėdainiuose veikiančioje „Kaštonų vaistinėje“.

Kaip teigė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, laikinų nesklandumų galėjo kilti, nes situacija neeilinė, vaistininkams tenka išsiaiškinti daug detalių, tikslinti informaciją. Tačiau vaistininkai daro viską, ką gali, kad išspręstų nesklandumus.

Registrų centras tęsia e. sveikatos sistemos atkūrimo darbus. Kol bus atkurta sistemos veikla, vaistininkai prašo, jeigu įmanoma, atidėti receptinių vaistų pirkimą. Įprastai kiekvieną dieną šalies vaistinėse su e. receptais įsigyjama apie 50 tūkst. vienetų vaistų.

Kol elektroninė sveikatos sistema neveikia, gydytojai kompensuojamųjų vaistų receptus rašo į popierines knygeles.

Paralyžiuoja darbą


Kėdainių PSPC Terapijos skyriaus vedėja pastebėjo, kad receptų išrašymo apimtys padidėja kiekvieną vasarą, ši vasara – taip pat ne išimtis. Neveikianti e. sistema paralyžiuoja bei apsunkina ir taip nelengvą šiuo pandemijos laikotarpiu medikų darbą.

„Šeimos gydytojai per karantino laikotarpį dirbo visu krūviu ir yra pervargę. Karantino laikotarpiu konsultacijų pacientams šeimos gydytojai suteikė tiek pat, kiek iki karantino. Vidutiniškai vienas gydytojas konsultuoja apie 40 pacientų per dieną. Apylinkės didelės, o gydytojų ir slaugytojų trūksta. Pacientai taip pat pavargę ir pikti dėl visos susidariusios situacijos, dažnai nepelnytai išsilieja ant šeimos gydytojų komandos narių, tai dar sunkina mūsų darbą. Tad labai prašome visų supratimo, kantrybės ir pagarbos. Mes esame kantrūs ir stengiamės pasirūpinti Jūsų sveikata”, –  situaciją konstatavo J. Kleivienė. 

Didėjanti priešprieša tarp medikų ir pacientų

Kėdainių PSPC šeimos gydytoja, rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto narė Vilma Šnurevičiūtė taip pat teigia, kad e. sveikatos sistema, ir taip nuolat dirbanti su trikdžiais, labai vargina medikus. Ne išimtis ir pastarasis įvykis, kuomet dėl liūties padarinių ši sistema visai nustojo veikti ir pacientai negali gauti nuotoliniu būdu jokių paslaugų. „Vėliau gydytojai turės dirbti papildomai viršvalandžius ir be jokio atlygio, nes, pradėjus veikti e. sistemai, turės į ją vėl suvesti visus duomenis“, – sakė gydytoja.

Medikė neslepia pastaruoju metu jaučianti daug pesimizmo tarp kolegų, noro keisti profesiją. Labiausiai ją neramina visuomenėje didėjanti priešprieša tarp mediko bei paciento, kai tuo tarpu turėtų būti atvirkščiai, stiprinamas bendradarbiavimas, tarpusavio supratimas. „Prasidėjusi pandemija tik pagilino senas žaizdas. Taip, šių dienų pacientai labai domisi medicina, skaito informaciją internete, socialiniuose tinkluose ir savaip ją interpretuoja, deja, ne visada susidaro teisingą nuomonę. Pacientai tapo labai reiklūs, bet ir labiau nekantrūs, ateina pas medikus dažnai jau ne patarimo, bet su savo išankstine nuomone, reikalavimais, net gydymo vizija“, – pastebėjo V. Šnurevičiūtė.  

Tuo tarpu šeimos gydytojas negali remtis vien tik paciento norais, nukreipimas specialistui turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. „Gal ne visi žino, bet jei šeimos gydytojas be pagrindo ar neatlikęs jo normoje numatytų visų tyrimų siunčia kito gydytojo konsultacijai, ligonių kasos gali pareikalauti atlyginti padarytą finansinę žalą iš siuntusio gydytojo gydymo įstaigos“, – tvarką paaiškino šeimos gydytoja.

Tiesioginiam kontaktui – vis mažiau galimybių

Dar kita gaji nuomonė visuomenėje, kad tik medikas atsakingas už paciento gydymą, bet iš tikrųjų, ir pacientas turi prisiimti atsakomybę, laikytis gydymo režimo, lėtinių ligų atveju keisti net gyvenimo būdą, mesti žalingus įpročius. Pasaulio sveikatos specialistai yra įrodę ir, kaip skelbia Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai, didžiąja dalimi žmogaus sveikata priklauso nuo jo gyvensenos, genetikos, aplinkos žalingų veiksnių ilgalaikio poveikio ir tik iki 10 procentų lemia medicinos lygis.

Šeimos gydytoja, rajono tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto narė Vilma Šnurevičiūtė teigė, kad ją ypač neramina visuomenėje didėjanti priešprieša tarp mediko bei paciento, kai tuo tarpu turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas, tarpusavio supratimas.

„Be abejo, pacientai nori gauti kuo daugiau dėmesio, tiesioginio kontakto iš gydytojo, kas ypač tapo aktualu karantino sąlygomis, deja, gydytojai, o ypač šeimos, yra apkrauti tiesiogine to žodžio prasme buhalteriniu darbu, visokių pažymų, išrašų, dokumentų  pildymu. Yra atlikti tyrimai, kad iš 15 minučių, skirtų paciento apžiūrai, tiesioginiam kontaktui su pacientu belieka dažnai nuo 1,5 iki 3 minučių, kartais – 5 minutės. Visą kitą laiką atima privalomas įvairių formų supildymas, receptų rašymas. Neabejotinai dėmesio stoka sukelia pacientų nepasitenkinimą“, – svarstė V. Šnurevičiūtė.

Pasak jos, šiuo metu pacientų pasipiktinimą kelia šeimos gydytojų noras atostogauti, bet medikas taip pat toks pat žmogus, jo fizinės galimybės nėra beribės, jis irgi turi sukaupti jėgas. „Tuo labiau, kad rudenį ir žiemą greičiausiai susidursim su dar didesniais pandemijos iššūkiais. Tad noriu palinkėti visiems pirmiausia patiems rūpintis savo sveikata ir, be abejo, kantrybės, supratingumo“, – linkėjo V. Šnurevičiūtė.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Geri tie gydytojai. Aš ant jų nepykstu. Reikėjo atvažiavo greitoji pagalba ir jos labai malonūs gydytojai. Reikėjo gavau masažus ir kitas procedūras. Ačiū jiems. Visi dirbame savo darbą. O tvarka yra tokia, kokia yra.

    Atsakyti

Leave a Reply to Cancel Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.