Kėdainių krašte abipus Nevėžio slypi viena už kitą gražesnės ir paslaptingesnės vietos: dvarai, parkai, bažnyčios, šimtamečiai ąžuolai… Legendomis apipinti upės slėniai traukia ne tik pasižvalgyti, bet ir kurti juose savąją istoriją. Tad neseniai šiame peizaže atsirado naujas potėpis. Šalia kelio Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava išdygo kupolo formos namas, įkūnijantis ne tik retą šalyje architektūrinį sprendimą, bet ir svajonę sukurti nekasdienišką erdvę įvairiam vyksmui: edukacijoms, poilsiui, pramogoms.
Pakerėjo kraštovaizdis
Kupolinio namo šeimininkė, statybos inžinierės išsilavinimą turinti menininkė, drabužių ir aksesuarų kūrėja Žiedūnė Aleknaitė šypsosi, kad ją, kaip ir kitus šio poetizuoto kraštovaizdžio gerbėjus, pakerėjo Nevėžio slėnio magija.
„Dažnai sėsdavau į automobilį ir važiuodavau iki poeto Česlovo Milošo gimtinės, paskui apsisukdavau ir grįždavau atgal. Gėrėdavausi gamtovaizdžiu visais metų laikais. Kai gimė dukrytė, važiuodavome kartu su ja, tai padėdavo jai užmigti, – šypsosi jauna moteris. – Kartą pastebėjau, kad Vilainių pakraštyje, ant šlaito, atsirado stendas su skelbimu, kad parduodamas sklypas. Pamaniau, visai norėčiau turėti galimybę nuolat gėrėtis tolumoje atsiveriančiu Nevėžio slėniu ir saulėlydžiais… Įsigijusi sklypą, stovėdavau ant šlaito su kavos puodeliu, stebėdavau kerinčius gamtos vaizdus ir žinojau, kad čia reikia kažką daryti. Praėjusią žiemą subrandinome mintį, kad reikėtų šioje vietoje statyti kupolą.“
Nepaprastai vietai – nepaprastas statinys
Statybos inžineriją Kauno technologijos universitete baigusi Ž. Aleknaitė šypsosi – nors šioje srityje nedirba, bet atiduoti jai „duoklę“ norėjosi. „Pamaniau, reikėtų prisiminti ir pasižiūrėti, kaip ne popieriuje, o tikrovėje gimsta statinys. Pabandyti praeiti visus etapus, pabraidyti su guminiais batais po molį“, – pasakoja tapyti mėgstanti kėdainietė, kurianti išskirtinius tekstilės gaminius.
Apsispręsti, ką statyti sklype, padėjo dukrytė Luknė, kuri nuo mažens tiesiog negalėdavo praeiti, nepažiūrėjusi ar nepalietusi, pro apvalių formų objektus: balionus, šviestuvus, rankenas, kamuolius, apelsinus, saulę. „Pajuokavau, gal statom burbulą? Nepaprastai vietai reikėjo nepaprasto statinio“, – apie gimusią idėją pasakoja Žiedūnė.
„Dažnai sėsdavau į automobilį ir važiuodavau iki poeto Česlovo Milošo gimtinės, paskui apsisukdavau ir grįždavau atgal. Gėrėdavausi gamtovaizdžiu visais metų laikais.“
Nepabūgo eksperimentuoti
Darbai prasidėjo šių metų kovą. Nors kupolinių namų entuziastai pabrėžia, kad tokie statiniai iškyla ypač greitai – per porą mėnesių, pradžioje sklypą reikėjo paruošti: jame nebuvo jokių komunikacijų, tad reikėjo ir vandens gręžinio, ir elektros įvado, ir nuotekų sistemos.
„Nors statybų eigoje iškilo visokių niuansų, viskas įmanoma, tik reikia nusiteikimo ir darbo. Aš braižiau darbinius brėžinius, o polistireno blokus, arkas ir kitas detales gamino UAB „Sferos“. Tiesa, kai ieškojau kupolinių namų statytojų žiemą, tokių statinių Lietuvoje buvo vos keletas, dar nebuvo žinoma, kaip jie reaguos į lietuvišką žiemą“, – nepabūgusi eksperimentuoti, pasakoja Žiedūnė.
Ji šypsosi, kad namas iš putų polisterolo blokų „dygo“ kaip statinys iš lego kaladėlių. Tarpusavyje suklijuoti blokai buvo armuojami iš išorės ir vidaus, tuomet fasadas buvo hidroizoliuojamas – tai svarbu, nes statinys neturi stogo konstrukcijos ir lietaus nuvedimo sistemos.
Name įrengtas grindinis šildymas, tinkantis čia planuojamoms veikloms su vaikais, jų gimtadieniams.
Išoriškai nedidelio, organiškai prie žemės prigludusio, neaukšto statinio viduje nustebina atsivėrusi erdvė. Ją kuria aukštyn ratu šaunančios sienos ir lubos, arkiniai langai. Namo centre įrengti laiptai, vedantys į įrengiamą antrąjį aukštą, šonuose – virtuvėlė, vonios kambarys.
Mėgaujasi procesu
„Kupole dar vyksta procesas – apdailos darbai. Tačiau nusprendžiau pakviesti kėdainiečius į pirmąjį renginį iki galo darbų nepabaigusi. Pajutau, kad norisi kažkokio vyksmo, o nebaigtos glaistyti ar dažyti sienos nėra taip svarbu. Pakviečiau žmones į improvizacinės meditacinės muzikos ir piešimo vakarą norėdama perduoti žinutę, kad gyvenime nėra viskas tobula. Nereikia išpuoselėtų, dirbtinių filtrų, reikia gyventi čia ir dabar. Nelaukti rezultato, o mėgautis procesu, džiaugtis ir gyventi. Noriu, kad mėgautumėtės ir jūs, kad stebėtume šią erdvę ir jos pokyčius kartu“, – kviečia menininkė.
Išbandyti naujo kupolo erdvę ir akustiką gali iki trisdešimties žmonių. Pirmieji smalsuoliai, daugiausia – moterys, klausėsi dainininkės, aktorės, šokėjos Mildos Arčikauskaitės ir režisieriaus, aktoriaus ir multi-instrumentininko Gedimino Sinderevičiaus koncerto. Kupolas skambėjo nuo garsų, balsų, šnaresio, šnabždesio. Ypatingą atmosferą kurti padėjo atlikėjos skaitomos Česlovo Milošo eilės ir pagal jas skambanti muzika.
„Manau, kad kiekvienas iš jūsų patyrė visokiausių įspūdžių, minčių. Dėkoju jums, kad tapote liudininkai mūsų eksperimentų <…> Muzikinė kelionė kiekvieną kartą gali būti kitokia. Ačiū ir linkiu šitai erdvei, kad ji gyvuotų ir vyktų dar daug įdomių visokiausių dalykų“, – sakė dainininkė M. Arčikauskaitė.
„Esu labai laiminga, kad kartu pavyko sukurti daug gėrio ir ramybės skleidžiančią atmosferą. O minčių ateičiai turiu labai daug, tik koronavirusas ir karantinai išmokė dėlioti mintis kitaip – nesinori planuoti į priekį. Todėl renginiai kupole vyks organiškai – pajutus, kad tam atėjo laikas“, – paslaptingai šypsosi Žiedūnė, atskleidusi, kad lapkritį planuojami du renginiai: marokietiškos muzikos koncertas ir vyno vakaras su kraštiečio vyndario Ernesto Aušvico paskaita.
Kupolas suskambo muzika – pirmieji lankytojai klausėsi dainininkės Mildos Arčikauskaitės ir multi-instrumentininko Gedimino Sinderevičiaus koncerto. (Asmeninio archyvo nuotr.)
