Penktadienį Kėdainiuose buvo pristatyta kalbininkės, mokslininkės doc. dr. Rasuolės Vladarskienės iš Lietuvių kalbos instituto parengta knyga „Kazio Ulvydo kalbos valandėlės. I dalis (1960–1964)“.
Taip buvo paminėtos ir 30-osios Kėdainių krašto garbės piliečio Kazio Ulvydo (1910 08 14 – 1996 03 16) mirties metinės.
Į knygos pristatymą Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje atvyko didelis būrys Ulvydo artimųjų, jie dalinosi prisiminimais.
Pranešimą apie tai, kaip Ulvydas susijęs su Kėdainių kraštu, skaitė kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas.
Žinoma, didžiausias dėmesys buvo skirtas naujajai knygai.
Ją sudaro straipsnis apie K. Ulvydo gyvenimo įvykius ir profesinės veiklos bruožus, taip pat labai brangūs ir gyvi jo artimųjų – dukros Eglės Ulvydaitės-Bugenienės, sūnaus Žilvino ir žmonos Danutės – prisiminimai.
Vietos knygoje skiriama radijo kalbos valandėlių „Taisyklingai kalbėkime ir rašykime“ aprašymui, įvertinimui.
O didžiausią knygos dalį sudaro pačių kalbos valandėlių rankraščių tekstai, išsaugantys gyvą to meto kalbos kultūros rūpestį.
Deja, kaip sakė knygos autorė, tris dešimtmečius per Lietuvos radiją kiekvieną šeštadienį, 14 val., transliuotų, K. Ulvydo kalbos valandėlių garso įrašų LRT radijo mediatekoje neišlikę nė vieno.
Kalbininkas K. Ulvydas išgarsėjo visoje Lietuvoje dėl jo per radiją 1957–1984 m. vestų kalbos valandėlių, kurias klausytojai labai mėgo ir net kūrė anekdotus jas pamėgdžiodami. Ilgą laiką nieko nebuvo žinoma apie šių valandėlių rankraščių likimą.
Lietuvių kalbos institutui perduoti šeši aplankai su K. Ulvydo per Lietuvos radiją vestų 187-ių radijo valandėlių „Taisyklingai kalbėkime ir rašykime“ rankraščiais, kuriuos išsaugojo kalbininko duktė Eglė Bugenienė-Ulvydaitė. Rankraščių tekstai bus leidžiami dviem knygomis.
Pirmąją knygą „Kazio Ulvydo kalbos valandėlės. I dalis (1960–1964)“ sudaro trys skyriai.
Pirmas skyrius skirtas K. Ulvydo gyvenimo įvykiams ir profesinei veiklai apžvelgti. Taip pat jame skelbiami kalbininko vaikų Eglės ir Žilvino bei jo žmonos Danutės atsiminimai apie Ulvydų šeimą ir sudėtingas jos gyvenimo sąlygas.
Antrame skyriuje aptariami išlikusių kalbos valandėlių „Taisyklingai kalbėkime ir rašykime“ rankraščių ypatumai ir publikavimo principai.
Trečiame skyriuje skelbiami 1960–1964 m. per radiją vestų 105 kalbos valandėlių rankraščių tekstai su komentarais.
Skaitytojų patogumui kaip priedai pridedamos dalykinė ir žodžių bei jų junginių rodyklės, kurios padės greitai surasti aptariamus kalbos reiškinius.
Planuojamoje išleisti antrojoje knygoje bus skelbiami išlikę 1974, 1978–1979 m. K. Ulvydo kalbos valandėlių rankraščių tekstai.
doc. dr. Rasuolė Vladarskienė
Kazio Ulvydo darbai turi išskirtinę vertę lietuvių kalbai ir kultūrai.
Jis buvo „Lietuvių kalbos žodyno“ devynių tomų vyriausiasis redaktorius, tritomės „Lietuvių kalbos gramatikos“ vyriausiasis redaktorius, leidinio „Kalbos kultūra“ steigėjas ir ilgametis atsakingasis redaktorius.
Kartu jis buvo ir talentingas lituanistinės veiklos organizatorius, ir neprilygstamas lietuvių kalbos populiarintojas.
Mūsų krašto garbės pilietis mokslininkas Kazys Ulvydas gimė Bagotėlėje (Dotnuvos valsčiuje). Pradžios mokslų siekė Apytalaukio, Kėdainių pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė Kėdainių gimnazijoje. Taigi, jo ištakos yra čia, Kėdainių krašto žemėse.
K. Ulvydas buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, Lietuvos mokslo premija, jam buvo suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas, jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.
Jis buvo labai didelis taisyklingos kalbos populiarintojas, kalbos laidelių rengėjas, garsus visoje Lietuvoje. Didžiuojamės, kad jis mūsų kraštietis.
„Džiaugiamės, kad gerb. Rasuolė Vladarskienė išleido tokią storą knygą, kur dalis tų laidelių ir sudėta”, – sako renginio organizatoriai.
Renginį organizavo Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus, Kėdainių r. savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos ir „Kėdainių mugės” inf.
