Tebesitęsiant Dotnuvos jubiliejui – 650-osioms metinėms skirtiems renginiams, Dotnuvos krašto gyventojai bei svečiai vasariškai saulėtą praėjusio šeštadienio vakarą vėl buvo kviečiami į įspūdingą renginį. Dotnuvos dvaro sodyboje vyko renginys „Dotnuvos dvare šiandien šventė. Ponas Jonas Mlečka atvyko!“.

Atvyko pats ponas Mlečka

Idėjos autorė ir projekto vadovė Akademijos kultūros centro direktorė Žydronė Smulskienė pasakojo, kad prieš 450 metų Žygimantas Augustas šį dvarą valdančiam Jonui Mlečkai įteikė privilegiją šalia Dotnuvos dvaro steigti miestelį. ,,Nors tai buvo kovo 10-ta diena, bet pagalvojom, kad vasarą būtų patogiau įprasminti šią datą, todėl pasirinkome rugpjūčio 19 d. Juo labiau, kad šiomis dienomis Dotnuvai sukanka 650 metų – 1372 m. ,,Livonijos kronikoje“ pirmąsyk paminėtas Dotnuvos vardas. Man kilo mintis, jog būtų įdomu ir prasminga suorganizuoti renginį šiai datai paminėti. Todėl parengiau projektą, jį pristačiau Lietuvos kultūros tarybai ir gavome finansavimą. Pinigų skyrė ir rajono savivaldybės administracija, gavome rėmėjų lėšų. Susitelkėme visos bendruomenės, organizacijos, institucijos, Akademijos gimnazija ir nutarėme šią datą paminėti tokiu būdu. Pasikvietėme žmogų, kuris galėtų visą renginį apjungti, sutarėme su Pakruojo dvaro baronu – profesionaliu teatro aktoriumi Evaldu Stoke, kuris geranoriškai sutiko mums pagelbėti – jis atliko ne tik pono Jono Mlečkos vaidmenį, bet ir padėjo režisuoti teatralizuotą renginį“, – idėją pagarsino jos autorė Žydronė Smulskienė.

Renginio organizatorė pasidžiaugė, jog ta proga geranoriškai pasidarbavo Dotnuvos seniūnija, sutvarkiusi dvaro teritoriją – iki šiol nieko panašaus nėra buvę. ,,Labiausiai džiugina bendras susitelkimas ir noras ką nors daryti ir kurti. Kad ir štai, paskambino akademiškis žirgyno savininkas Vytautas Nargelavičius ir pranešė, kad specialiai šiam renginiui parūpino žirgą ir karietą, kurie bus skirti ne tik spektakliui „Gekumen“, tačiau ir užsiėmimui „Pasivažinėjimas karieta“, – teigė Ž. Smulskienė.

Buvo sakmių veikėjas

Gal akademiškiai bei dotnuviškiai ir žino, kas buvo tas ponas J. Mlečka ir kas čia per dvaras, bet atvykę iš Kėdainių tikrai ne visi žino, todėl kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas paaiškina, kad Jonas Mlečka pirmiausia yra sakmių veikėjas, gyvenantis Surviliškio krašte, anapus Nevėžio, Burvelių kaime, žmonės atsiminė jo pavardę po beveik 400 metų. Jis buvo tapęs sakmių prototipu. J. Mlečka 1572 metais pasirūpina Dotnuvos miestelio privilegija, t. y., prie Dotnuvos dvaro leisti steigti Dotnuvos miestelį. Kai miestelis yra, tada atsiranda ir bažnyčia, ir amatai, ir visa kita – plečiasi gyvenvietė. Taigi buvo du miestelio įkūrėjai, tam tikromis teisėmis čia gyvenę – Jonas Mlečka, lietuvių kilmės nuo Pasvalio krašto, ir Jonas Gradovskis, atvykęs iš Rytų Prūsijos.

Pasitiko rylos melodijos

Ateinančius į šventę pasitiko širdį glostančios rylos melodijos. Renginyje apsilankęs vienintelis Lietuvoje ryla grojantis Virginijus Vyšniauskas pasakojo, kad šis instrumentas pagamintas Vokietijoje, šalia Miuncheno, jau skaičiuojantis 56-tus metus. Pavadinimą ryla kalbininkai sugalvojo praėjusio amžiaus 6-tame dešimtmetyje. Anksčiau ji buvo vadinama nelietuviškai – katarinka, šarmanke ir kt. ,,Ryla yra dvaro kultūros dalis, nes tai mechaniniai (dumpliniai) vargonai. Gaila, kad visa tai su raudonom vėliavom išnyko iš Lietuvos. Populiariausia muzika buvo prie dvarų, o iš miestų rylos melodijos dažniausiai skambėjo Vilniuje ir tuometiniame Mėmelyje (dabar Klaipėda). Groti ryla buvo mano vaikystės svajonė. Įsigijęs ją esu 8-ti metai. Lietuvoje dar yra trys negrojančios rylos, dar vienas žmogus Panevėžyje tokią turi, bet jis galbūt ja groja paslapčia“, – kalbėjo rylininkas V. Vyšniauskas, atvykęs su savo dviem neatskiriamais palydovais šuneliais.

Vyko dvariškos edukacijos

Šventė prasidėjo į dvarą atvykus Jonui Mlečkai (aktorius Evaldas Stokė) bei jo tarnui Paul Attere ir išraiškingai perskaičius iš Varšuvos parvežtą privilegiją Dotnuvos dvare įsteigti miestą ir kiekvienais metais šiame mieste leisti po du prekymečius ir du savaitinius turgus.

Renginyje dalyvavusi Veliuonos kultūros centro istorinių šokių studija „Saltare Festum“ parodė šokio spektaklį – Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, jiems pritarė istorinių instrumentų kvartetas.

Renginio metu veikė kiemeliai, kuriuose buvo organizuojami edukaciniai užsiėmimai: „Dvaro pono ūsai“, „Vėduoklių gamyba“, „Dekoratyvaus voko gamyba ir antspaudavimas vašku“, „Kaligrafija“, „Bajorų kovos“, „Vardinių jubiliejinių monetų kalimas“, „Renesanso–baroko muzikos instrumentų edukacija-performansas“ bei teatralizuotas užsiėmimas „Senovinis fotografo kiemas“. Buvo eksponuojama Akademijos gimnazijos moksleivių plenero „Dotnuvos dvaro sodyba skirtingais metų laikais“ darbų paroda bei Akademijos gimnazijos mokinių fotografijų paroda ,,Mano kraštas“.

Renginį vainikavo profesionalių atlikėjų VšĮ „Senųjų menų studija“ interaktyvusis muzikinis spektaklis „Gekumen“ (sugrįžo).

Visi renginio svečiai buvo pakviesti į Akademijos ir Vainotiškių bendruomenės įrengtą kiemelį „Senoji karčema“, kuriame atvykusieji galėjo paragauti XVI a. vidurio Lietuvai būdingų patiekalų, apie kurių gamybą konsultavo prof. Rivydas Laužikas. Būtent šio amžiaus meniu padėjo įgyvendinti Skėmių traktieriaus šeimininkės. O kam patiko juodasis padažas, recepto galite kreiptis į Akademijos kultūros centro direktorę Žydronę Smulskienę.

Kraštas nuostabus

Renginyje sutiktas šiais metais Valstybės dienos proga iš Lietuvos Prezidento rankų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus apdovanojimą gavęs profesorius, habilituotas daktaras, augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtojas Antanas Svirskis prisipažino, kad Dotnuvos krašte gyvena nuo 1965 metų. Vienoje vietoje – Žemdirbystės institute – išdirbo 50 metų.

Paprašytas, ką gali gražaus pasakyti apie šį kraštą, kaip visada be užuolankų atsakė: ,,Kraštas nuostabus, bet Žemdirbystės institutas – degraduoja. Skauda širdį, kad parduotas ūkis, uždaryta instituto biblioteka. Ginčijamės, kaip dažnai reikėtų pjauti veją šalia namo, vieni norėtų kas savaitę, aš siūlau kas tris mėnesius. Kai atsiveria pats grožis, pradeda žydėti šimtažiedžiai – jau šienaujama. Bet per kaitrą nupjovus, ją reikia palaistyti arba patręšti. Šveicarijoje pjauti veją draudžiama. Akademijos kultūros centras atsigavo, organizuojami vis įdomesni renginiai“, – savo nuomonę dėstė A. Svirskis.

Apie dvaro projektą
Dotnuvos krašte 2022 m. gausu jubiliejinių datų, iš kurių ir susipina apylinkės istorija.

Sukanka 650 m., kai pirmą kartą (1372 m.) istorijos šaltiniuose paminėtas Dotnuvos vardas (Datinen) bei kitos Dotnuvos apylinkių vietos. Šalia gimimo liudijimo minima 450 m. sukaktis, kai 1572 m. privilegija leista prie Dotnuvos dvaro įsteigti Dotnuvos miestelį.

Įprasminant Dotnuvos jubiliejinių datų pluoštą išskirtiniu renginių ciklu, patraukliais istorinės atminties leidiniais ir akcentais erdvėje, dalyvaujant ir kuriant pažymėti bei įamžinti reikšmingas dotnuvių datas, vietas ir asmenybes, Akademijos kultūros centras parengė projektą „Atgimusios Dotnuvos dvaro istorijos“ (projekto vadovė – Akademijos kultūros centro direktorė Žydronė Smulskienė), kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Įgyvendinant projektą, Akademijos gyventojas, kraštotyrininkas bei Kėdainių krašto vardyno tyrėjas Rytas Tamašauskas 2022 m. rugpjūčio–spalio mėn. ves ekskursijas „Dotnuvos dvarvietės takais“ ir „Nepriklausomos Lietuvos tarpukaryje ženklai“. Asociacija „Akademijos bendruomenė“ virtualioje erdvėje parengė fotoparodą „450 metų tėkmėje“.
Šių metų rugpjūčio 19 d renginys „Dotnuvos dvare šiandien šventė. Ponas Jonas Mlečka atvyko!“ tapo pagrindiniu renginiu, liudijančiu 450 metų sukaktį.

Minėdami Dotnuvos krašto jubiliejines datas, Akademijos kultūros centro suaugusiųjų teatro grupė (vadovė Erika Usevičiūtė) pristatė spektaklį „Mlečkos rožynai“, kurio premjera vyks lapkričio mėnesį.

Organizatorių inf.

A. Raicevičienės nuotraukos

Panašios naujienos