Trijų vaikų tėvas grandininiu pjūklu perpus perpjovė kaimyną, mama upėje nuskandino dvi dukreles, o tėvas savo atžalas sumetė į šulinį, 40-metis bendraamžiui nupjovė lytinį organą, paauglys ketvirčiavo katiną, prieš tai jam išdūręs akis, sūnus sunkiai sergančią mamą uždusino pagalve… Kokių dar Helovinų mums reikia? Baisybių gyvenime jau ir taip apstu.
Aišku, Helovinas turi ir teigiamų aspektų. Gražu, kai šeimos nariai ar bendruomenės susirenka drauge skaptuoti moliūgų, jais dekoruoja savo namus, įstaigas, kuria šviesos parkus, o po švenčių tuos moliūgus veža sušerti gyvūnams. Bet to kai kam juk negana.
Reikia kraujo skonio, iškreiptų vaizdinių, kad iš siaubo oda šiurptų ir atgytų šiuolaikinio gyvenimo atbukintos emocijos, reikia prie durų pasodinti griaučius, o pastogėse prikabinėti pakaruoklių, reikia rengti spiritizmo seansus ir kviesti tamsiąsias jėgas, reikia dalyvauti zombių eitynėse arba lakstyti po visą Lietuvą ieškant kuo šiurpesnių siaubo kambarių ar labirintų su iššokančiais šiurpnakčio personažais…
Verslininkai taip nori užsidirbti pinigų, kad jiems nė motais, jog lankytojai bėga iš tų siaubo kambarių klykdami iš siaubo, vos nepasismaugia pozuodami asmenukėms, kad stiprų išgąstį patyrę vaikai po to ima mikčioti, nebegali užmigti, bijo būti tamsoje, pradeda šlapintis į lovą…
Atrodytų, „nekaltos“ Helovino pramogos pakursto smurto apraiškas, iškreipia požiūrį į mirusiuosius. Patirtos neigiamos emocijos įsirašo į pasąmonę, o vėliau perauga į patyčias, priklausomybes, savižudybes.
Daug metų dirbau medike, patikėkite, mačiau daugybę suluošintų likimų… Todėl noriu kreiptis į tėvus, neveskite savo vaikų į siaubo kambarius. Jei norite švęsti Heloviną, darykite tai pozityviai, kurdami glaudžius tarpusavio ryšius. Ieškokite šviesos, nes tamsos mūsų gyvenimuose jau ir taip yra per daug!
Buvusi medikė Marytė
Mediakatalogas.lt nuotr.
