Spalio 1-ąją, kai buvo minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, įvairiose rajono vietovėse vyko šventiniai renginiai, skirti mūsų rajono senjorams pagerbti, pasidžiaugti jų buvimu šalia, padėkoti už nuveiktus darbus. Gausiausias senjorų būrys – apie pusketvirto šimto susirinko į Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus salę, kur surengtas nuotaikingas koncertas.

Pirmieji scenoje pasirodė grupė „Nešpėtni bernai“, kurie energingai šildė publiką uždegančiomis melodijomis ir kvietė susirinkusiuosius dainuoti kartu visiems gerai žinomas dainas. Senjorai lyg didžiulis choras sutartinai dainavo, lingavo, plojo ir atlikėjus išlydėjo atsistoję.

Gausiomis ovacijomis sutiktas ir žinomas šalies dainininkas Vytautas Šiškauskas, kuris net suabejojo, ar į tą renginį papuolė, mat buvo kviečiamas koncertuoti pagyvenusiesiems, o čia, pasak atlikėjo, tik jaunimas susirinkęs.

Renginyje senjorai sulaukė ir daugiau pagyrų už tai, kad yra tokie aktyvūs ir žingeidūs, kad buriasi į organizacijas ir jose realizuoja save: dainuoja, šoka, mezga, sportuoja, keliauja, mokosi užsienio kalbų, savanoriauja. Linkėta būti stiprios sveikatos, geros nuotaikos, nepritrūkti tos neišsenkančios energijos ir būti pavyzdžiu krašto jaunimui.

Kas svarbu senjorams?

 „Žinote, vieni mus vadina pensininkais, kiti truputį pagarbiau – senjorais. Kaip bepavadintų, svarbiausia, kad mūsų neužmirštų, neignoruotų, nesišaipytų iš sulėtėjusios mūsų mastysenos. Kartais gal jaunimas pagalvoja, na, kodėl čia tuos senius reikia gerbti, betgi, reikia suprasti, kad daug dalykų, kuriuos dabar matome aplink, yra tų žilagalvių nuopelnas, jie tiesė kelius, statė namus, sodino medžius, žodžiu, paklojo pamatus, kad dabartinės kartos galėtų augti, tobulėti, ir irgi ruošti pagrindus ateičiai.

Tokia jau ta gyvenimo tiesa – vieną laikotarpį esi veržlus ir jaunas, po kurio laiko, žiūrėk, jau esi stumiamas į paraštes. Dabartinė karta juk irgi kažkada pasens, todėl visiems linkiu gerbti senatvę, o savo bendraamžiams – linkiu rasti širdžiai mielos veiklos, neužsidaryti tarp keturių sienų. Jei nebelikę artimųjų ir draugų, neturite su kuo bendrauti, yra daug organizacijų, kur galima surasti bendraminčių, realizuoti savo pomėgius ir jaustis reikalingu“, – neprarasti noro gyventi turiningai senjorus kviečia pagyvenusių žmonių asociacijos narė Rita.

Pasiklausyti šventinio koncerto susirinko apie pusketvirto šimto rajono senjorų.

„Aš sutinku visokių senjorų – vieni tokie veiklūs ir judrūs, kad dar ir jaunimui nušluostytų nosį, o kiti – paliegę, užsidarę vienumoje, kankinami pagiežos. Visiems gyvenime būna geresnių ir sunkesnių laikotarpių, svarbiausia mokėti kiekvienoje dienoje surasti kažką gero. Kai mintys pozityvios, tai ir gyvenimas, atrodytų, šviesėja, burbėjimas ir piktinimasis kitais nieko gero neatneša, tik vagia mūsų brangų laiką, kurį galėtume skirti sau, savo artimiesiems arba maldai, kuri tikrai sustiprina“, – gyvenimiška išmintimi dalijasi senjorė Aldutė.

„Žmogaus gyvenimas, kaip ir medžiai rudenį, skleidžia įvairių spalvų paletę. Greitai prabėga ištisi dešimtmečiai, lieka sukaupta patirtis ir daugybė prisiminimų. Nors mūsų rankos pavargsta, žingsniai apsunksta, plaukai pabąla, širdis lieka jauna. Tad, mieli bendraamžiai, nepasiduokime senatvei, mūsų gyvenimo ruduo irgi gali būti auksinis. Ar toks jis ir bus, priklauso ir nuo mūsų pačių. Linkiu visiems jėgų ir kuo daugiau progų džiaugtis gyvenimu“, – kalbėjo į aštuntą dešimtį įžengusi buvusi pedagogė Elena.

Titulinėje nuotr.: publikai koncertavę „Nešpėtni bernai“ susirinkusiesiems negailėjo nei skambių melodijų, nei komplimentų.

Kėdainių kultūros centro nuotr.

Panašios naujienos