Praėjusią savaitę Vilniaus politikos analizės institutas Kėdainių rajono savivaldybei pristatė 2021 m. savivaldybių gerovės indekso ir jo komponentų palyginimą su 2020 m. indekso rodikliais. Tarp 60-ties šalies savivaldybių Kėdainiai – 20-ti.
Gerovės indeksas yra kaip liniuotė – kokioje vietoje jis yra kitų dalyvių (t. y. savivaldybių) atžvilgiu. Kėdainių savivaldybė šiame indekse pasižymi stabilumu ir kaimiškųjų savivaldybių grupėje yra tarp lyderių. Bendrame gerovės indekse Kėdainius lenkia Kretinga ir Plungė.
Gerovės indekso tyrime savivaldybės yra sugrupuotos į didžiuosius miestus, žiedines savivaldybes ir rajonų centruose esančias kaimiškąsias savivaldybes. Kėdainiai yra pastarųjų grupėje. Duomenų, kuriais remiantis buvo nustatomas indeksas, šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento prie LR vyriausybės, Užimtumo tarnybos, Higienos instituto ir švietimo valdymo informacinių sistemų duomenys.
Gerovės indeksą sudaro 5 komponentai (subindeksai).
Socialinis saugumas
Socialinio saugumo komponentu matuojama savivaldybių socialinės gerovės situacija pagal integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykį), socialinės paramos aprėptį ir skurdo rizikos lygį (nuo 2020 m.).
Čia Kėdainiuose situacija yra pablogėjusi – iš 26-tos vietos 2020 m. per metus nusirista į 38-tą. Šioje srityje Kėdainius lenkia kaimyninės Ukmergės ir Raseinių savivaldybės ir net tokios mažos savivaldybės, kaip Skuodo ar Pagėgių.
Fizinis saugumas
Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.
Fizinio saugumo indeksas Kėdainių savivaldybėje yra dar žemesnis – 40 vieta (2020 m. buvo 46-ta). Saugiausiai Lietuvoje gyvena kauniečiai. O kaimiškose, kaip Kėdainių, savivaldybėse – zarasiškiai. Nesaugiausiai – alytiškiai ir anykštėnai.
Ekonomikos gyvybingumas
Ekonomikos gyvybingumo komponentą sudaro konkurencingumo, investicijų patrauklumo ir augimo potencialo rodikliai: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius, užimtumo lygis (16–65 m. amžiaus gyventojų).
Čia Kėdainiai – lyderiai tarp kaimiškųjų seniūnijų ir 11-ti šalyje (2020 m. buvo 16-ti).
Švietimo kokybė
Švietimo kokybės komponentą sudaro švietimo prieinamumo rodikliai: a) ikimokyklinio švietimo aprėptis, dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose ir b) švietimo rezultatų rodikliai: įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus dalis nuo bendro tų pačių metų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (surinkusiųjų 51 – 100 balų dalis).
Švietimo gerovės indekse Kėdainiai per metus padarė didžiulį šuolį iš 14-tos vietos 2020-taisiais į šalies lyderius 2021 m. Švietimo srityje Kėdainių indeksas – aukščiausias šalyje, aplenkęs ir didžiųjų miestų rodiklius.
Demografija
Demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.
Demografinė situacija Kėdainių rajono savivaldybėje stabili – 29-ta vieta indekso skalėje.
Gerovės indeksas – stabilus
Stabilus ir bendras Kėdainių rajono savivaldybės gerovės indeksas. 2016 metais jis buvo 20 vietoje (tarp 60 savivaldybių), 2017 m. – 20, 2018 m. – 21, 2019 m. – 21, 2020 m. – 20, 2021 m. – 20 vietoje.
Vilniaus politikos analizės institutas nuo 2018-ųjų metų sudaro Savivaldybių gerovės indeksą. Šis indeksas yra sudėtinis, paremtas plačios teminės apimties rodikliais ir yra tęstinis. Europos Sąjungos šalyse tokie indeksai plačiai naudojami regionų raidai stebėti ir analizuoti.
„Kėdainių mugės“ inf.
Titulinė nuotrauka:
Tarp 60-ties šalies savivaldybių Kėdainiai – 20 vietoje. (A. Barzdžiaus nuotr.)
