„Gyvatės – tai švelnūs liesti, kantrūs ir atsargūs gyvūnai“, – sako šių šaltakraujų roplių mylėtojas bei entuziastas, ne vienerius metus juos auginęs, todėl puikiai jų psichologiją išmanantis kėdainietis Rimantas Barkauskas. Vyras pasakoja, kad nors gyvatės ir nėra labai populiarus naminis gyvūnas, tačiau juos auginančių entuziastų yra ir mūsų rajone.
Tad ar iš tiesų gyvatės yra paslaptingos, išmintingos, tikslios, kaip mano žmonės? Kokias savybes šis roplys gali atspindėti ir žmogaus charakteryje, juolab kad šie metai pagal kinų kalendorių – žaliosios medinės gyvatės metai? Ir kaip vos per sekundę baimę gyvatėms, pasak R. Barkausko, įmanoma pakeisti į susižavėjimą jomis?
Kaip pamėgti gyvates?
Gyvatėms žmonės spėjo priklijuoti įvairių etikečių, pavyzdžiui, esą jos yra paslaptingos, kantrios, išmintingos. Tačiau R. Barkauskas turi savo nuomonę.
„Jos nėra paslaptingos, tiesiog gyvena savo gyvenimo būdą. Tas paslaptingumas gali atrodyti tik pačiam žmogui.
Sutinku, kad gyvatės tikrai kantrios. Nes jos nėra aktyvios medžiotojos, todėl gali ne vieną valandą išbūti vienoje vietoje ir laukti praeinančio grobio. Tam reikia labai daug kantrybės.
Dėl išmintingumo – kiekvienas gyvūnas yra savaip išmintingas, nes jam reikia išgyventi, prisitaikyti gamtoje, sugalvoti būdų, kaip tai padaryti. Be to, jos ir labai atsargios“, – kalbėjo R. Barkauskas.
Tačiau roplių mylėtoją žavi ne tik gyvačių būdas, bet ir jų grožis.
„Gamtoje galima sutikti daug įvairių spalvų derinių gyvačių, įvairaus rašto, margumo. Gyvatės labai prisitaikiusios prie aplinkos. Man jos labai gražios“, – šypteli pašnekovas.
Tačiau jis priduria suprantantis ir kitus žmones, kuriems gyvatės nesukelia malonių jausmų, nes, kaip pajuokavo roplių mylėtojas, žmogus turi teisę pykti ant gyvatės, nes vien dėl žalčio pirmieji žmonės išėjo iš rojaus.
„Vieni bijo vorų, kiti bijo pelių, taip pat yra ir bijančių gyvačių.
Manau, kad ta baimė yra įskiepyta nuo mažumės, nes pasitaiko, kad gyvatėmis gąsdina vaikus. Bet!
Jei žmogus prisiverčia paliesti gyvatę, jis iš karto pakeičia savo nuomonę į teigiamą“, – šyptelėjo jis.
Augintinis yra įkandęs
„Gyvatės tikrai nėra pats dažniausias namuose auginamas gyvūnas, – patikina pašnekovas. Tai labiau skonio reikalas. Yra, kurie laiko gyvates, yra, kurie laiko vorus.“
Seniau gyvates jis ir pats augindavęs, tame tarpe ir nemažai nuodingų rūšių.
„Pavyzdžiui, kufijų. Jos yra ryškiai žalios spalvos, tad kaip tik atitinka šių metų simbolį – žaliąją medinę gyvatę. Kufijas labai mėgau, tai labai gražios gyvatės, bet ir ganėtinai nuodingos. Auginau ir smauglius, ir pitonus, ir žalčius.
Nors ir rūpinausi nuodingomis gyvatėmis, bet kai supranti, kaip reikia su jomis elgtis, nelieka jokio baisumo. Tiesa, viena jų yra ir įkandusi, bet man nieko baisaus neatsitiko. Mineralinio vandens pagėriau, ir išsiplovė tie nuodai“, – šypteli pašnekovas.
Perpratęs šių gyvūnų charakterį, R. Barkauskas apie jų būdą turi daug ką papasakoti.
„Gyvatė yra ramus, labai kantrus gyvūnas. Jos oda yra visiškai negliti, sausa, švelni, nešalta.
Mano žmona, pirmą kartą palietusi gyvatės odą, ją sulygino su kūdikio oda, nes ji labai švelni liesti. Todėl gyvatę galima ir glostyti, ir myluoti.
Be to, tai ganėtinai lengvai auginamas gyvūnas. Reikia tik sudaryti tinkamą mikroklimatą, artimą natūraliai gyvenamajai aplinkai, iš kurios ta gyvatė kilusi, ir pašerti kartą per savaitę“, – kalbėjo R. Barkauskas.
Nuodai naudingi žmogaus organizmui
Pašnekovui jau ne vienerius metus Kėdainiuose, Josvainių gatvėje, priklauso naminių gyvūnų parduotuvė, kurioje galima nusipirkti ir labai egzotinių gyvūnų, taip pat ir gyvačių.
„Na, tai ganėtinai retas pirkinys, ypač Kėdainiuose. Nors vos prieš savaitę buvo nupirkę vieną gyvatę.
Pavieniai žmonės gyvačių neperka, dažniausiai tai daro tik entuziastai, gyvačių mylėtojai. Jie jas perka, veisia.
Tokių yra ir Kėdainiuose, auginančių net ir po kelias gyvačių rūšis“, – pasakojo R. Barkauskas ir pridūrė, kad pirkėjams galėjo pasiūlyti pieninių karališkųjų gyvačių, kukurūzinių žalčių, taivanio laibauodegių žalčių.
„Šios gyvatės yra nenuodingos. Šiaip pasaulyje nuodingų gyvačių rūšių nėra labai daug: jei pasaulyje iš viso yra apie 2900 rūšių gyvačių, tai nuodingų yra 15–20 proc.
Nuodingumas yra gana retas tarp gyvačių“, – pažymėjo pašnekovas.
Be to, gyvačių nuodai, pasak pašnekovo, yra pavojingi, jei žmogus turi stiprių sveikatos problemų.
„Tačiau jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą, organizmas yra sveikas, tai čia žmogus gauna kaip ir vitaminų porciją. Juk iš nuodingų gyvačių nuodų yra gaminami įvairūs tepalai, gydomas reumatas, sąnarių problemos. Nuodai yra kaip ir vaistai“, – pažymi pašnekovas.
Geriausia – palikti ramybėje
Pati nuodingiausia ir pavojingiausia pasaulio gyvatė yra Australijoje gyvenantis žemyninis taipanas.
„Galėtų ir žmogų nužudyti, – pabrėžė R. Barkauskas. – Yra daug pavojingų gyvačių, tačiau paprastai žmogus labai retai miršta nuo gyvatės įkandimo.
Gyvatės pačios pirmos nepuola. Jos stengiasi pabėgti iki tol, kol žmogus ją pamato.
Bet jei gyvatę užklumpa netikėtai, pavyzdžiui, užmina ant uodegos, kiša rankas į kelmą, kuriame yra roplys, tai žinoma, tokiais atvejais jau gali kąsti. Taip ji ginasi.“
Pamatę gyvatę, tiesiog nueikite ir jos netrukdykite, palikite ramybėje. Ji pirma nepuls, nesivys.
„Nelįskime, negaudykime gyvačių, tegul jos gyvena savo stichijoje, laukinėje gamtoje ir nebus problemų“, – kalbėjo roplių augintojas.
Pasitaiko ir mieste
Pasak entuziasto, gyvačių jokiu būdu negalima gaudyti laukinėje gamtoje ir jų pasiimti sau, gyvatės privalo turėti kilmės bei įsigijimo dokumentus.
„Turi būti įrodymai, kad gyvūnai išveisti nelaisvėje, turint tokį dokumentą, gyvates galima laikyti namuose. Gamtoje jų gaudyti jokiu būdu negalima“, – pabrėžė jis.
Lietuvoje yra sutinkamos trys rūšys gyvačių: geltonausis arba paprastasis žaltys, lygiažvynis žaltys (jis įrašytas į Raudonąją knygą) bei angis. Kėdainių rajone yra kelios vietovės, kuriose galima sutikti geltonausių žalčių bei angių.
„Tačiau pačių gyvačių yra pasitaikę ir mieste. Kėdainiuose, pamenu, prieš kurį laiką buvo gautas prašymas sugauti prie vieno prekybos centro gulinčią gyvatę. Tačiau neatmestinas variantas, kad ta gyvatė tiesiog ištrūko iš kažkieno namų. Ji buvo sugauta ir paleista į gamtą“, – pasakojo R. Barkauskas.
