Gydytojai sklaido mitus: traumos gyventojus labiausiai persekioja ne tik žiemą

Nors įprasta manyti, kad traumų padaugėja šaltuoju metų laiku, kai vyrauja itin permainingi orai ir lietų bei sniegą vis keičia šaltukas, gyventojų patiriamų traumų skaičius nuo sezoniškumo iš esmės nepriklauso. Į gydytojus ir draudikus lietuviai dažniausiai kreipiasi dėl įvairių kaulų lūžių ir minkštųjų audinių sužalojimų.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus pastebi, kad įvairių traumų žmonės patiria visais metų laikais, nuo sezono priklauso tik jų pobūdis.

„Apskritai dažniausiai pasitaiko įvairios kojų traumos, ypač kelių traumos, taip pat rankų riešų traumos. Dažniausiai nukenčia galūnės. Nors kai kurios traumos dažnesnės tam tikrais metų laikais, tiek vasarą, tiek rudenį ir žiemą daugelis traumų yra labai panašios.

Vasarą traumas dažnai lemia aktyvus sportas, pavyzdžiui, važinėjant dviračiais, krentant lūžta tiek rankos, tiek kojos, taip pat nukenčia pečiai.

Žiemą vyrauja čiurnų ir riešų traumos.

Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, jiems pasitaiko ir gana sudėtingų klubo sąnario, šlaunikaulio traumų. Tuomet dažnai prireikia ir sudėtingo chirurginio gydymo. Žinoma, vyresnio amžiaus žmonėms traumos dažniausiai būna sunkesnės“, – pastebi specialistas.

Anot jo, šaltuoju metų laiku taip pat kiek daugiau pasitaiko su žiemos pramogomis susijusių traumų, nemažai jų patiria slidinėtojai, kuriems dažniausiai pasitaiko kelio traumos, menisko plyšimai, šoninių, kryžminių raiščių plyšimai.

„Pavasarį ir vasarą dažnai pasitaiko traumos važiuojant paspirtukais. Jų ratai maži, tad bet kokia nedidelė duobelė gali baigtis rimtais sužalojimais. Būtina įvertinti pagrindą, kuriuo važiuojama, reikia laikytis saugaus greičio, dėvėti šalmą ir kitas saugos priemones“, – pažymi pašnekovas.

Kaip apsisaugoti nuo traumų

Nors traumų išvengti pavyksta toli gražu ne visada, A. Vaitiekus sako, kad tam tikri įpročiai galėtų jų riziką sumažinti. Gydytojas pataria einant slidžiais šaligatviais ištraukti rankas iš kišenių, nesinaudoti mobiliaisiais telefonais. Lipant laiptais būtina naudotis turėklais.

„Reikia būti budriems ir koncentruotis į ėjimą, o ne pašalinius dalykus. Krentant nereiktų remtis riešais, nes jie yra labai trapūs. Geriausia būtų, jei krentant smūgį sugertų minkštos kūno vietos, pavyzdžiui, sėdmenys. Deja, krisdami dažnai elgiamės spontaniškai ir dažniausiai nukenčia riešai, alkūnės, patiriame įvairius išnirimus“, – sako traumatologas.

Anot jo, jei lauke labai slidu, pravartu pagalvoti ir apie papildomas judėti padedančias priemones – specialius dygliuotus antbačius ar pasiremti padedančias lazdas.

Susižeidus pirmiausia reikėtų įvertinti traumos rimtumą ir sužeistą vietą šaldyti, laikyti pakeltą, sutvarstyti elastiniu tvarsčiu. Jei tinimas didėja, o, pavyzdžiui, kojos negalite visiškai priminti, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

„Jei nubrozdinimas paviršinis, jį reiktų nuplauti, stebėti. Jei žaizda didelė, užteršta, reikia pasirodyti gydytojui ir dėl stabligės rizikos. Itin svarbu savo būklę gerai įvertinti patyrus galvos traumą. Į gydytoją būtina kreiptis, jei galva svaigsta, jaučiamas pykinimas“, – kalba gydytojas.

Draudikams – tūkstantinės išmokos

Draudikų duomenimis, daugiausiai gyventojų kreipėsi dėl kaulų lūžių ir minkštųjų audinių sužalojimų. Šiaulių banko grupės gyvybės draudimo UAB „SB draudimas“ duomenimis, didžiausia išmoka už draudžiamąjį įvykį praėjusiais metais siekė 9000 eurų, ji išmokėta už stuburo slankstelių lūžį. Palyginimui, 2022-aisiais didžiausia išmoka buvo 6930 eurų.

„Įprasta manyti, kad daugiausia traumų patiriama šaltuoju metų laiku, kai iškrenta pirmasis sniegas ar šaligatvius padengia plikledis. Tuo metu traumų iš tiesų būna nemažai, tačiau mūsų statistika rodo, kad žiema nei traumų skaičiumi, nei išmokų dydžiu niekuo neišsiskiria. Kitais metų laikais žmonės įvairių sužalojimų patiria ne ką mažiau, o neretai net ir daugiau“, – teigia Šiaulių banko Privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Dažniausiai pasitaiko plaštakos bei pėdos kaulų lūžiai, taip pat dilbio, blauzdos kaulų lūžiai. „Be lūžių itin dažnos ir kitos traumos, pavyzdžiui, čiurnos, riešo sąnario raiščių, patempimai bei plyšimai, galūnių sausgyslių ar raumenų sužalojimai. Sezoniškumo šiuose sužalojimų tipuose nejaučiame, tiek žiemos, tiek vasaros laikotarpiais jie pasikartoja panašiu dažniu“, – sako banko atstovė.

Iš minkštųjų audinių sužalojimų, pasak D. Kolmatsui, dažniausiai pasitaiko įvairiausios žaizdos. Beveik trečdalį dėl išmokų besikreipiančiųjų praėjusiais metais tradiciškai sudarė žmonės iki 18 metų amžiaus.

(„K. m.” archyvo nuotr. / fotografas Rolanas Valionis)