Vis daugiau žmonių iš miškų grįžta ne tik su pilnais krepšiais grybų, bet ir prie drabužių prisikabinusiomis ar netgi jau spėjusiomis įsisiurbti erkėmis.
NVSC duomenimis, šių metų sausio-birželio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 92 erkinio encefalito ir net 2 607 Laimo ligos atvejai, taip pat 1 mirties nuo erkinio encefalito atvejis.
Vaistininkė Ieva Sauserytė įvardija 5 dažniausias gyventojų klaidas, didinančias erkių platinamų ligų riziką ir paaiškina, kodėl skiepai yra patikimiausia apsisaugojimo priemonė.
Visa Lietuva patenka į erkių platinamų ligų rizikos zoną, o nemaža dalis šalies gyventojų vis dar nepakankamai rūpinasi tinkama apsauga nuo šių voragyvių ar nežino, kaip elgtis erkei įsisiurbus, todėl kasmet stebimi susirūpinimą keliantys užsikrėtusiųjų skaičiai.
„Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra pavojingos ir sudėtingus liekamuosius reiškinius galinčios sukelti ligos. Erkinio encefalito atveju, net ir staigus įsisiurbusios erkės ištraukimas, jei žmogus nėra pasiskiepijęs visomis skiepijimosi schemą sudarančiomis vakcinomis, gali nebūti veiksmingas“, – sako vaistininkė I. Sauserytė.
Ji primena, kad erkiniu encefalitu užsikrėtusios erkės virusą perduoda per seiles, todėl užsikrėsti galima akimirksniu. Štai Laimo ligą sukeliančias bakterijas nešiojančios erkės užkratą įprastai perduoda per ilgesnį laiką, kadangi bakterijos veisiasi erkės žarnyne.
Vaistininkė ragina išlikti atidiems ir dalijasi pagrindinėmis 5 klaidomis, kurios gali lemti užsikrėtimą erkių platinamomis ligomis.
Pirmoji klaida: vengiama skiepytis arba nutraukiama vakcinacijos schema
Vaistininkė I. Sauserytė atkreipia dėmesį, kad kartais vis dar susiduriama su pacientais, kurie nustoja skiepytis po pirmosios vakcinos dozės ar po antrosios vakcinacijos padaro kelių metų pertrauką. Nesilaikant erkinio encefalito vakcinacijos schemos, pasak vaistininkės, organizmo apsauga pamažu silpnėja.
Ji pabrėžia, kad jei pasiskiepijama pilna erkinio encefalito vakcinacijos schema, apsaugos efektyvumas gali siekti net 98 proc.
„Svarbiausios – pirmosios trys vakcinos dozės: pirmoji, po 1–3 mėn. – antroji dozė, praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios injekcijos – trečioji. Vėliau, siekiant išsaugoti aukštą apsaugos rodiklį kuo mažesnę riziką užsikrėsti, reikėtų revakcinuotis viena vakcinos doze kas 3–5 metus. Galima pasirinkti ir pagreitintą skiepų nuo erkinio encefalito schemą, kada antroji vakcinos dozė yra suleidžiama lygiai po dviejų savaičių nuo pirmosios dozės. Imunitetas įgyjamas po antros vakcinos dozės praėjus dviem savaitėms“, – paaiškina vaistininkė ir priduria, kad pasiskiepyti galima ne tik poliklinikose ar privačiose gydymo įstaigose, bet ir vaistinėse įrengtuose skiepų kabinetuose.
Antroji klaida: nepaisoma aprangos taisyklių
Vaistininkė I. Sauserytė pažymi, kad dar viena klaida, galinti lemti erkių įsisiurbimus, yra netinkamų drabužių ar avalynės pasirinkimas keliaujant į gamtą. Ji pastebi, kad, pavyzdžiui, karštomis vasaros dienomis grybautojai į mišką vyksta apsirengę lengvus drabužius trumpomis rankovėmis, nedėvi galvos dangalų ar aukštų kojinių, avi atvirą avalynę.
„Į gamtą reikėtų vykti su prigludusiais šviesiais drabužiais, kurie dengtų kuo daugiau kūno, ilgomis kojinėmis, aukštesne avalyne, kepure, skrybėle ar gobtuvu. Visa tai gali padėti pastebėti ropojančią erkę dar prieš jai įsisiurbiant. Grįžus į namus vertėtų apžiūrėti kūną: pažastis, galvą, pilvą, kirkšnis, kojas, intymią zoną, kadangi erkės įprastai taikosi į daug kraujagyslių turinčias kūno vietas. Dėvėtus drabužius rekomenduojama išpurtyti į vonią ar dušo kabiną, nusiprausti ir persirengti“, – sako ji.
Trečioji klaida: nenaudojami repelentai ar pasirenkamos per silpnos priemonės
Pasak vaistininkės, kai kurie žmonės vis dar klaidingai galvoja, kad jei pasiskiepijo nuo erkino encefalito, einant į gamtą jiems nebūtina naudoti repelentų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vakcina neveikia visu 100 proc. ir neapsaugo nuo Laimo ligos, todėl naudoti repelentus yra labai svarbu.
I. Sauserytė vardija, kad vien eterinių aliejų pagrindu pagaminti repelentai gali būti per silpni atbaidyti erkėms. Veiksmingiausiais laikomi repelentai savo sudėtyje turi DEET veikliosios medžiagos, kuri paveikia kraujasiurbių jutiklius ir jie nebegeba aptikti aukos. Repelentai gali efektyviai saugoti nuo 1,5 val. iki 6 valandų, priklausomai nuo gamintojo nurodymų, todėl nereikėtų pamiršti reguliariai jų reaplikuoti.
„Vis dėlto, DEET priemonės tinka ne visiems. Stipresnio poveikio repelentai negali būti naudojami ant odos, nes išlieka odos, gleivinių dirginimo tikimybė, ypač vaikams. Kai kurių repelentų vaikams iš viso nerekomenduojama naudoti, todėl prieš renkantis repelentus visai šeimai verta pasitarti su gydytojais ar vaistininkais“, – primena ji.
Ketvirtoji klaida: netinkamai ištraukiama erkė
Vaistininkė įvardija, kad įsisiurbus Laimo ligos bakterijomis užsikrėtusiai erkei, itin svarbiu tampa jos ištraukimo laikas. Kadangi nuo Laimo ligos vakcinos šiuo metu dar nėra, kuo greičiau ištrauksime erkę, tuo mažesnė užsikrėtimo rizika mus lydės. Vis dėlto, anot I. Sauserytės, erkės traukimo būdas taip pat yra labai svarbus, nes reikia stengtis, kad jos žarnyno turinys nepatektų į kraujotaką.
„Pavyzdžiui, negalima erkės sukioti, spausti, tepti aliejumi, druska ar kremu, mat tokiu būdu ji gali apsivemti ir visą žarnyno turinį su užkrato dalelėmis perkelti į žmogaus kraują. Erkę reikėtų suimti pincetu kuo arčiau kūno odos ir erkės galvos, ištraukti staigiu judesiu, o įkandimo vietą dezinfekuoti. Patarčiau stebėti įkąstą vietą keletą artimiausių savaičių. Jei aplink įkandimą atsiranda raudonuojanti eritema – būtina kreiptis į gydytojus“, – paaiškina vaistininkė.
Penktoji klaida: ignoruojami netikėtai atsiradę simptomai
Vaistininkė I. Sauserytė įspėja, kad bene ryškiausius padarinius turinti klaida – ignoruoti jaučiamus simptomus ir nesikreipti į sveikatos priežiūros specialistus, ypač jei mėnesio ar poros eigoje buvo aptikta įsisiurbusi erkė.
Kadangi pirminiai erkinio encefalito požymiai būna karščiavimas, galvos skausmas, bendras kūno ir raumenų silpnumas bei skausmas, kurie po kurio laiko praeina savaime, juos galima supainioti su kitomis sveikatos būklėmis. Visgi kiek vėliau būklė paūmėja – vėl stipriai karščiuojama, sutrinka koordinacija, svaigsta galva, kankina vėmimas. Jei laiku nesikreipiama į gydytojus, pažeidžiama nervų sistema ir kyla itin pavojingų ar net visą gyvenimą išliksiančių komplikacijų rizika. Blogiausia erkinio encefalito komplikacija yra mirtis. Mirštamumas nuo šios ligos siekia 0,5–4 proc.
„Daugelis mano, kad pagrindinis Laimo ligos simptomas yra paraudęs ir palaipsniui didėjantis, dažnai taikinio formos bėrimas aplink įkandimo vietą, dar geriau žinomas kaip migruojanti eritema, tačiau ji pasireiškia ne visiems žmonėms. Užsikrėtusį asmenį gali lydėti ir kiti simptomai, primenantys paprastą peršalimą: nuovargis, karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai. Dėl to dalis žmonių jų nesusieja su erkės įkandimu. Jei liga nėra laiku atpažįstama ir gydoma, ji gali progresuoti ir pažeisti sąnarius, nervų sistemą ar net širdį“, – įspėja vaistininkė.
Pasak I. Sauserytės, stengiantis išvengti šių klaidų, labai svarbu laikytis saugumo taisyklių ir būti atidiems, nepamiršti pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Ji pabrėžia, kad tikrai nereiškia, jog tokių pramogų, kaip grybavimas, reikia atsisakyti, tačiau saugumas turi išlikti didžiausiu prioritetu.
PŽ
