Gyventojai į žurnalistus dažniausiai kreipiasi norėdami išsakyti kokią nors problemą, tačiau šįkart sulaukta visai kitokio vienos kėdainietės skambučio. J. Basanavičiaus gatvės 114 namo gyventoja norėjo pasidžiaugti išpuoselėta daugiabučio aplinka ir už tai padėkoti šį grožį kuriančiai bendrijos pirmininkei Vandai Petraitienei.
„Kad jūs pamatytumėte, kaip pas mus yra gražu. Ir ne viena aš taip manau, visi – ir gyventojai, ir praeiviai džiaugiasi išpuoselėta aplinka. Kiek teko vaikščioti po Kėdainius, niekur nemačiau, kad būtų taip viskas sutvarkyta ir tiek gėlių žydėtų.
Paskambinau jums norėdama pagirti mūsų pirmininkę, kuri tiek pastangų čia įdeda. Grįžusi iš darbo, atidirbusi po 10 valandų, dar eina savo gėlyčių apžiūrėti, palaistyti. Ir taip vos ne kasdien, eina, žiūri, ar koks augalėlis nenuleipo, ar pakanka drėgmės, skabo nužydėjusius žiedelius, sodina naujus augaliukus.
Tos gėlės, kai sužysta, taip traukia akį, krūmeliai žiedais apsipila, koks grožis! Tam sukurti prireikė daug metų. Vandutė pati viską vežė, sodino, prižiūrėjo. Viskas laiku patręšta, palaistyta, todėl ir tos gėlės taip žydi, atrodo, kad jos savo žiedais dėkoja mūsų pirmininkei, kuri rūpinasi ne vien gėlynais. Laiptinės, rūsiai, viskas idealiai sutvarkyta, tokie rūpestingi žmonės jau yra retenybė“, – gražių žodžių bendrijos pirmininkei negaili namo gyventoja Dalia.
„Esame patenkinti tokia aplinka. Labai smagu, kai gražu, žmonės atsisėda ant suoliukų, grožisi. Tikrai geriau, nei būti apsileidus. Visi kaimynai džiaugiasi, nežinau, kam galėtų tai nepatikti“, – antrina kita šio namo gyventoja Viktorija.
Net ir praeiviai grožisi
Išpuoselėta J. Basanavičiaus g. 114 namo aplinka traukia ir ne vieno praeivio akį, mat daugiabutis yra prie pagrindinės miesto gatvės, pro šalį praeina daug žmonių. Vieni stebisi, kiek įvairiausių augalėlių čia pasodinta ir kad žydėjimas tęsiasi nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kiti apgailestauja, kad prie jų namų nebeliko jokių gėlynų.
„Kadaise ir mes turėjome prie daugiabučio pasisodinę gėlių, bet palaipsniui viską išrovė, sunaikino, vien tik žolę paliko, prie kitų namų irgi tik vienas kitas medelis beliko… Kai einu pro 114-ąjį namą, taip malonu pasižiūrėti, kiek spalvų, kiek visko čia prisodinta ir kompozicijos gražios sukurtos. Gėriuosi ir… pavydžiu“, – sako praeivė Rasa.
Visko pradžia – prieš daugiau nei 20 metų
J. Basanavičiaus g. 114 namo bendrijos pirmininkė Vanda Petraitienė pasakojo, šiame name gyvenanti nuo pat jo pastatymo 1978-aisiais. Per tuos 45-erius metus ji apie 18 metų vadovavo bendrijai.
„Pradėjau pirmininkauti 2002 metais, tada įkūrėme bendriją ir pradėjome galvoti, kaip pagražinti aplinką, nes iki tol čia buvo tik pieva, dalgiu šienaujama. Anuomet tik po mano langu augo bijūnai, našlaitės, o norėjosi, kad būtų gražu aplink visą namą. Tada su buhaltere Jone Šturmiene pradėjome sodinti medelius, prireikė ir gėlių. Pati su nuosavu automobiliu prisivežiau akmenėlių, pradėjome mūryti, kad būtų kur gėlių vazonus pastatyti. Iš draugės kaimo atsivežiau raktažolių, kurios iki dabar žydi prie visų laiptinių, prisivežiau bijūnų gal kokių 30, taip pamažu ir plėtėsi mūsų gėlynai. Buvo net takeliai gražūs padaryti.
O dabar po savo balkonu esu užpylusi akmenėlių, prie jų yra padarytos kompozicijos su krokais, hiacintais, tulpėmis. Po langais taip pat auga bijūnai, lelijos, narcizai, hortenzijos, vienas labai gražiai žydintis augalas atvežtas net iš Vokietijos. Kai nužydi žieminės gėlės, tada sodinu petunijas, pelargonijas, ledinukus, levažandžius, visur prisėju gvazdikėlių. Žydinčių augalų būna visą sezoną. Augaliukų yra šimtai, vien tulpių žydi 120.
Jei visa tai pirkčiau iš bendrijos lėšų, kaip tai daroma kitose bendrijose, gyventojai tam turbūt nepritartų. Grožio nori visi, bet, kai reikia mokėti… Pernai iš bendrų lėšų panaudojom 25 eurus, pirkome 100 vnt. ledinukų ir juos pasodinome prie visų laiptinių, tarp žaliuojančių raktažolių. O daugiau viskas iš mano asmeninių lėšų. Dairausi, kur kokia akcija, iš sėklų sėju, sodinu daugiametes gėles arba perku mažus daigelius ir juos auginu. Pati ir žemę susikasu, ir sodinu, laistau, raviu, tręšiu, visas išeigines tam paaukoju“, – apie savo mėgstamą užsiėmimą pasakoja bendrijos pirmininkė Vanda Petraitienė, kuri gėlėmis papuošusi ir visas savo namų palanges.
Sulaukia įvertinimų
Kad prie J. Basanavičiaus g. 114 namo sukurtas grožis puoselėjamas ne vienerius metus, byloja ir ant pastato kabančios lentelės su užrašu „Gražiausia daugiabučio namo aplinka“. Gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurse šis daugiabutis tarp lyderių buvo ne vienerius metus.
Bendrijos pirmininkė sakė, kad dirbama ne dėl įvertinimų, o kad būtų visiems gražu, jauku. Šis daugiabutis gražiai būna papuoštas ir prieš Kalėdas, skelbimų lentoje gyventojai sveikinami ir Velykų proga.
Pirmininkė džiaugiasi, kad name gyvena dar keli žmonės, kurie irgi prisideda prie grožio puoselėjimo. Tai 2, 18 ir 33 buto gyventojai.
„Būčiau dėkinga, jei kažkas dar prisidėtų, nes darbo aplink namą tikrai yra nemažai, ypač, kai nebeturime aplinkos tvarkytojos, kuri šienaudavo pievelę, rinkdavo šiukšles, šluodavo kiemą. Papildomos rankos visada praverstų“, – sako Vanda Petraitienė.
Grožiui kurti amžius – ne riba
Apžiūrint daugiabučio aplinką, dėmesį patraukė garbaus amžiaus vyras, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, su dukra bijūnams įrenginėjo atramas. Jie abu darbavosi po savo balkonu įrengtame gėlyne, kuris irgi stebina augalų įvairove.
„Gal jau kokie 5–6 metai mūsų darželiui. Kažkada turėjom sodą, dabar nebeturim, mėgstame gėles, todėl jas auginame ant palangių ir sodiname po savo langais. Kiek matau, daug kur tik žolytė pasėta, o mums norisi spalvų, norisi gyvasties. Kad būtų gražu, reikia ir pastangų, ir lėšų, juk reikia ir žemių, ir trąšų, ne vien augalų. Kiek tam išleidžiame, neskaičiuojame.
Kartais gal žmonės galvoja, kad mums čia viską valdžia duoda, bet taip nėra. Iš pradžių bandėme sodinti geresnius augalus, bet jie dėl greta augančio medžio neišgyvena. Išsilaiko tik žieminės gėlės, bijūnai, našlaitės, dekoratyviniai česnakai, lelijos, tulpės. Beje, buvom pasisodinę visą eilę tokių gražių tulpių, tai kažkam gal nepatiko, su visais svogūnėliais išrovė. Dabar sodinam tik smulkias tokias, kad nedrąskytų.
Žinote, kas keisčiausia, visi peikia jaunimą, bet čia ne jaunimo darbas, o pagyvenusiųjų. Ateina, apsižiūri, kam ko į sodą prireikia… Kai pamatai, kad niokoja, rankos nusvyra, numuša visą ūpą. Bet kol kas dar sodiname, kaip bus ateity, nežinia“, – pasakoja J. Basanavičiaus g. 114 namo gyventoja Irena.
„Man jau greit bus 90-imt, o dar vis ateinu gėlyčių palaistyti ar taip kokį darbelį padaryti. Yra kur išeiti ir pro langą gražu pasižiūrėti. Kai kas mano, kad, jei gyvename pirmame aukšte, tai čia yra mūsų žemė ir turime ją prižiūrėti, o kitų aukštų žmonės tarsi „danguje gyvena“…
Kai pamato, kad darbuojamės darželyje, vieni giria, o kiti sako, kam jūs vargstat, geriau agurkus ar bulves sodinkit, tai bus naudos, bet man gėlės patinka.
Dabartiniai žmonės nebenori dirbti arba gaili pinigų augalams, pabrangusiam vandeniui, kiti gal nesusitaria, kokie augalai visiems įtiktų, todėl tik žolytė daug kur prie daugiabučių beliko“, – sako kitąmet 90-metį švęsiantis kėdainietis Jonas Dovidonis.
Titulinėje nuotraukoje: J. Basanavičiaus g. 114 namo bendrijos pirmininkė Vanda Petraitienė aplinkai puošti negaili nei savo lėšų, nei laisvalaikio. (L. Pranckevičiūtės nuotr.)
