Miškininkai kartu su mokiniais iš visos Lietuvos per dvi dienas Valstybinių miškų urėdijos organizuotoje inkilų kėlimo šventėje „Paukščiai grįžta namo“ pakabino net 8 tūkst. inkilų įvairiems paukščiams.

Šią savaitę 24 inkilus Dotnuvos girininkijoje iškėlė Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos moksleiviai, pakviesti ūkininko, medžiotojo, savivaldybės tarybos nario Algimanto Kižausko.

Šventę gimnazistams suorganizavo medžiotojas

A. Kižauskas gimnazijai atvežė medienos ir paprašė, jog mokiniai iš jos padarytų inkilų. Šio darbo ėmėsi 7b klasė. Mokiniai, vadovaujami technologijų mokytojo Raimundo Grigaičio, pagamino daugiau kaip dvidešimt inkilų.

A. Kižauskas inkilus gaminusius gimnazistus pakvietė kartu juos įkelti į medžius Dotnuvos girininkijos miške, paaiškino, kaip tai padaryti. Kartu su Akademijos gimnazijos direktoriumi Liudu Tauginu, socialine pedagoge Neringa Kaziukaityte, Dotnuvos seniūnu Modestu Tvaravičiumi paukščių sugrįžimo šventėje inkilai buvo iškelti.

Po inkilų kėlimo mokiniai vaišinosi skania arbata, išsikeptomis ant laužo dešrelėmis bei sudalyvavo viktorinoje ,,Atpažink paukštį ar žvėrelį iš garso“. Laimėjusieji gavo po prizą.

Pasak Akademijos gimnazijos direktoriaus L. Taugino, kai kuriems moksleiviams inkilų kėlimas buvo nauja patirtis. Labai noriai tai darė ir mergaitės.

Akcija – visoje Lietuvoje

Valstybinių miškų urėdija (VMU) kovo 9-10 dienomis 26 padaliniuose visoje Lietuvoje surengė akciją „Paukščiai grįžta namo“, į kurią, kaip ir kasmet, sukvietė moksleivius bei Jaunųjų miško bičiulių sambūrio jaunuolius.

Miškininkai papasakojo vaikams apie inkilų gamybą, kabinimo taisykles, paukščių rūšis, jų ypatumus bei kartu pakabino 8 tūkst. inkilų visoje Lietuvoje.

Tinkamai pagamintuose ir iškeltuose inkiluose gali saugiai perėti daugybė rūšių uoksinių paukščių, tačiau tam, kad inkilas netaptų spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti keletą pagrindinių taisyklių.

Kokie turi būti inkilai

Inkilai turi būti gaminami iš natūralių medžiagų – neobliuotų, nedažytų lentų, kad paukščių jaunikliai galėtų lengviau įsikabinti, pažymima VMU pranešime. Inkilai yra geriau užimami, jei landa atsukama į rytų ar pietų pusę. Neretai žmonės prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, galvodami, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti, tačiau lakta patogumą suteikia nebent plėšrūnėms kiaunėms ir katėms, o paukščiams ši kartelė nereikalinga.

Geniai yra įsigudrinę praplatinti inkilo angą, todėl kitiems paukščiams ten tampa nebesaugu. Miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios smailus genio snapas neįveiks.

Kaip įkelti inkilą

Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje.

Pasak miškininkų, dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Miškininkai perspėja, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelerių metų. Todėl rekomenduojama inkilus kelti ištisus metus, kai tik jis įsigyjamas ar pagaminamas, nelaukiant pavasario. Inkilas suteikia prieglobstį ne tik paukščiams perėjimo laikotarpiu – jame gali nakvoti įvairūs paukščiai, apsigyventi vabzdžiai ar kaupti maisto atsargas miegapelės.

“Kėdainių mugės” ir ELTA inf.

Kėdainių r. Akademijos gimnazijos nuotr.