Search
Pradžia

Pavasariniai pokyčiai gali lemti ne tik pagerėjusią nuotaiką, bet ir vangumą, energijos trūkumą. Pagal prekybos tinklo „Rimi“ atliktą apklausą[*], maždaug 45 proc. lietuvių savo fizinę ir emocinę sveikatą vertina vidutiniškai, blogai arba labai blogai, nepriklausomai nuo metų laiko. Psichologės Ugnės Juodytės teigimu, nemaža dalis žmonių pavasarį susiduria su oro ir laiko permainomis, todėl patiria stresą.Tarptautiniu „Top darbdavio“ sertifikatu šiemet įvertintas prekybos tinklas „Rimi“, tęsdamas Geros savijautos mėnesio tradiciją, kviečia visus atrasti sau tinkamą būdą susigrąžinti energiją ir kalbina specialistus apie tai, kas padeda puikiai jaustis pavasarį. 

Pavasariniai savijautos pokyčiai – kokie jie?

Psichologė, sertifikuota koučingo specialistė Ugnė Juodytė atkreipia dėmesį, jog pavasarį ne visi vienodai jaučiame pakitusios aplinkos sukeltus pokyčius: „Vieniems tai – laikas, kai padidėja energijos kiekis, sumažėja nuotaikų svyravimai, vyrauja pozityvus požiūris. Be to, sustiprėja noras rūpintis savimi, leisti daugiau laiko su draugais, kurti. Tačiau kita žmonių dalis gali patirti pavasario permainų sukeltą neigiamą poveikį: nerimą, susijaudinimą, nuovargį, mieguistumą, irzlumą, sunkumą sukaupti dėmesį, apatiją, atminties sutrikimą, motyvacijos trūkumą, pykčio ar agresijos proveržius.“

Vis dėlto, anot U. Juodytės, nereikėtų pernelyg nerimauti dėl pavasarį užklupusios vangios nuotaikos, jei ji tęsiasi mažiau nei dvi savaites. Psichologė pataria sau duoti daugiau laiko prisitaikyti prie aplinkos pokyčių: „Svarbu prisiminti, kad tai – laikinas, pereinamasis laikotarpis. Nuotaika stabilizuosis, kai organizmas prisitaikys prie pokyčių“. Tačiau psichologė pataria nenumoti ranka, jei nemalonios būsenos užsitęsia ilgiau nei dvi savaites ir atsiranda sunkumas kokybiškai gyventi bei atlikti kasdienes užduotis. Tokiu atveju rekomenduoja nelaukti ir pasitarti su specialistais.

Vangios savijautos priežastys pavasario metu

Pavasarį galime jaustis vangiai, tačiau ne visada tiksliai žinome, kas konkrečiai turi įtakos mūsų savijautos neigiamiems pojūčiams. Anot specialistės, norint surasti prastos būsenos priežastį, verta atsižvelgti į vidinius ir išorinius veiksnius, lemiančius minėtus pokyčius. Tam gali turėti įtakos žmogaus požiūris į pakitusią aplinką. „Kai kurie prasidėjusį pavasarį priima pozityviai, jo laukia, o kitiems – tai metas, sukeliantis nepageidaujamų efektų“, – teigia U. Juodytė. 

Pasak psichologės, įtakos savijautai turi net toks išorinis veiksnys kaip kintantis šviesos kiekis: „Jis reguliuoja cirkadinius ritmus, nuo kurių priklauso mūsų fiziologinė veikla paroje. Dėl per didelio saulės šviesos kiekio organizme sumažėja melatonino (užmigti padedančio hormono) ir padidėja serotonino (atsipalaidavimo ir ramybės hormono). Tai gali lemti prastesnę miego kokybę bei padidėjusį susijaudinimą, nerimą.“ Be to, specialistės teigimu, itin šviesiomis dienomis mūsų smegenys yra budresnės, dėl to sunkiau nurimti, susitelkti, atsipalaiduoti.

Be abejonės, pavasarinės alergijos taip pat dažnai daro įtaką prastai savijautai. Psichologė atkreipia dėmesį į 2019 m. atliktą tyrimą[†], kuriame dalyvavo 1306 žmonės, susiduriantys su sezoninėmis alergijomis dėl žiedadulkių: „Buvo pastebėta, kad kai žiedadulkių koncentracija ore buvo didesnė, vyravo prastesnės žmonių nuotaikos, sodresni depresijos simptomai.“

Žingsniai, padėsiantys atsikratyti vangios savijautos

Norėdami surasti būdų, kaip pavasarį pagerinti nuotaiką, turėtume atsižvelgti į tai, jog gera emocinė būklė yra neatsiejama nuo fizinės veiklos. Pasak U. Juodytės, daugiausia laiko vertėtų praleisti lauke. Žinoma, specialistė pabrėžia, kad prabėgimo nuo automobilio iki parduotuvės neužtenka – reikalingas dėmesingas laikas gamtoje. „Daugiau laiko skirkite pastebėjimui, kas vyksta aplinkui: kokie medžiai ir augalai atgyja, kokie vabzdžiai skraido, kokio šiltumo vėjo gūsiai, kaip kinta žemės kvapas. Klausykite, uoskite, lytėkite, stebėkite, ragaukite“, – juslių svarbą akcentuoja specialistė. Taip pat U. Juodytė rekomenduoja judėti bent 30 min. per dieną: „Judesys tinka įvairus: nuo sodinukų sodinimo, greitesnio ėjimo, dalyvavimo orientacinėse varžybose iki bėgiojimo.“

Anot psichologės, pavasarinio vangumo gali padėti atsikratyti ir 4 žingsnių pratimas. Jo metu pripažįstame sau, kad esamuoju metu patiriame sunkumą, primename, kad viskas gyvenime – laikina, suvokiame, jog tą patį patiria tūkstančiai žmonių pasaulyje, todėl esamą akimirką nesame vieni, bei paklausiame: kaip galiu save palaikyti?

Pasak psichologės, geros nuotaikos užtikrinimui pavasarį reikalingas rutinos palaikymas, kuris gali suteikti ramybės išgyvenant pokyčius. „Tai gali būti paprasti dalykai: vakarinis pasivaikščiojimas su šeima, rytinis arbatos puodelis niekur nelekiant, šiltos vonios ritualas prieš miegą ar bet kas kita, kas jums yra malonu“, – teigia specialistė. Žinoma, neatsiejama rutinos dalis – palaikomas vienodas miego režimas. Psichologė siūlo atsižvelgti į jos pateiktą veiksmų sąrašą, pagal kurį galite įsivertinti, ką jau darote dėl geresnės miego kokybės. Be to, U. Juodytė teigia, kad taip pat reikalingas didesnis dėmesys mitybai ir skysčiams: „Dažnai pavasarine depresija sergantys žmonės skundžiasi apetito stoka, tačiau svarbu aprūpinti organizmą pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis ir vandeniu. Tai padės lengviau išgyventi šį periodą.“

Specialistė užsimena ir apie rečiau naudojamus, bet veiksmingus būdus, skirtus sumažinti pavasarinį vangumą. Tai – meditacija ir tvarkymosi darbai. „Galite išbandyti aktyvias arba pasyvesnes meditacijas. Rekomenduoju pasidomėti dėmesingumo praktikomis, kurios yra mokslo įrodyti efektyvūs savijautos gerinimo pratimai. O tvarkymosi darbai gali būti pati geriausia terapija. Besitvarkant keičiasi ne tik fizinė jūsų aplinka, bet ir atsiranda lengvumo pojūtis, mažinamas stresas bei nerimas“, – teigia U. Juodytė. 

Gera savijauta svarbi ir darbe

Gera savijauta susideda iš įvairių elementų: sveikatai palankios mitybos, judėjimo, emocinės bei fizinės sveikatos, darbo krūvio. Tradiciškai balandį Geros savijautos mėnesį švenčiantis prekybos tinklas „Rimi“ siekia edukuoti ne tik pirkėjus, dalinantis sveikatai palankiais receptais, bet ir savo darbuotojus. Pasak prekybos tinklo personalo vadovės Vaidos Kaikarienės, šiais metais didelis dėmesys skiriamas emocinei bei fizinei darbuotojų sveikatai, todėl organizacijos viduje balandį vyksta gausybė vidinių iniciatyvų.

„Visus mūsų darbuotojus kviečiame į virtualius seminarus, mankštas, kvėpavimo pratimus bei treniruotes su specialistais, dovanojame specialius vitaminų rinkinius, organizuojame žygius gamtoje bei ėjimo varžybas tarp visų mūsų Baltijos šalių darbuotojų. Be to, turime ir įvairių kitų veiklų, pavyzdžiui, kartu su dietologe biure gaminate glotnučius ir skatiname kraujo donorystę. Žinoma, emocinė sveikata nėra atskirta ir nuo finansinės darbuotojų gerovės, todėl „Rimi“ darbuotojai bus supažindinami su efektyviais taupymo būdais, savo išlaidų planavimu bei finansinio raštingumo stiprinimu. Minėdami Geros savijautos mėnesį, skatiname darbuotojus po žiemos susigrąžinti motyvaciją, jėgas ir gerą nuotaiką. Tikime, kad įgytos žinios neleis sustoti ir likusius metus“, – geros savijautos veiklas, kurias kiekvienas gali atlikti ir savarankiškai, pristato V. Kaikarienė.

Veiksmų sąrašas, užtikrinantis gerą miego kokybę:

  • Einu miegoti ir keliuosi tuo pačiu metu.
  • Lovą skirta tik poilsiui. Nesinešu darbų ar kompiuterio į miego erdvę, taip pat joje nesprendžiu konfliktų.
  • Lėtai pasimankštinu prieš miegą.
  • 2 val. iki miego nesu apsuptas mėlynos šviesos (televizorius, telefonas ir pan.).
  • Kambaryje yra 16–18 °C laipsnių šilumos.
  • Prieš miegą pasimėgauju šiltu dušu, vonia ar kitu man maloniu, raminančiu procesu.
  • Kambaryje visiška tamsa. Nepatenka šviesa iš gatvės, kiti šaltiniai yra užslopinti.
  • Kambaryje tylu.
  • Mobilūs įrenginiai – kitame kambaryje.
  • Jei miegu per pietus, tai darau mažiau nei 30 min.
  • Miegoti neinu alkanas.
  • Miegoti neinu persivalgęs.
  • 6 val. iki miego negeriu kavos.
  • 3 val. iki miego nevartoju produktų, kuriuose yra kofeino (arbatos, kakavos, šokolado, gazuotų
  • gėrimų).

[*]Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2023 m. kovo mėnesį, prekybos tinklo „Rimi“ užsakymu, atlikto Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras „SKDS“. Apklausoje dalyvavo 1005 Latvijos, 1007 Estijos ir 1008 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pranešimas žiniasklaidai

Asociatyvi nuotrauka