Praėjusį penktadienį Kėdainių daugiakultūriame centre įvyko baigiamoji konferencija „LEADER kelias: 20 metų kartu – iššūkiai, sumanūs sprendimai ir rezultatai“, kurią organizavo Kėdainių rajono vietos veiklos grupė. Renginys subūrė vietos veiklos grupių narius, bendruomenių lyderius, verslo bei savivaldos atstovus ir visus, besidominčius vietos plėtros galimybėmis.
Konferencijos metu apžvelgtas 2015–2023 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinimas, pristatyti sėkmingiausi Kėdainių LEADER projektai bei paskelbtas naujosios – 2023–2029 m. – vietos plėtros strategijos startas.
Įgyvendinta 180 projektų
Kėdainių VVG pirmininkė Aušra Vaidotienė pasidžiaugė reikšmingu pasiekimu – švenčiant organizacijos 20-metį, suskaičiuota, kad nuo 2013 metų į Kėdainių rajono kaimiškąsias vietoves pritraukta apie 7 mln. eurų paramos, įgyvendinta net 180 projektų.
Anot jos, didžiausias dėmesys skirtas nežemės ūkio verslų pradžiai, mažos apimties infrastruktūros kūrimui, socialinio verslo iniciatyvoms, žemės ūkio produktų perdirbimui, taip pat tradicijų ir kultūros puoselėjimui.
„Aišku, iš pradžių buvo sunku – mokėmės, vykome į kitus rajonus, net į užsienį pasižiūrėti, kaip veikia kiti. Bet šiandien galime drąsiai sakyti – pirmieji Lietuvos teminiai kaimai gimė būtent pas mus, Kėdainių rajone“, – sakė A. Vaidotienė.
Mato šalia esantį žmogų
„Galiu pasidžiaugti tuo, kad bendruomenės ne tik įgyvendina projektus, bet ir pamato šalia esantį žmogų, kuriam reikia pagalbos. Turbūt esame vieninteliai Lietuvoje, kurie šiuo metu įgyvendiname net 12 bendruomeninių socialinių verslų“, – kalbėjo A. Vaidotienė.
Tarp aktyviausių socialinio verslo pavyzdžių ji paminėjo Tiskūnų, Ažytėnų ir Gudžiūnų bendruomenių centrus, kuriuose veikia ir vaikų dienos centrai, įkurti pačių bendruomenių iniciatyva.
Taip pat išskirta Krakių bendruomenė, sukūrusi net tris edukacines programas.
„Per edukacines programas į Kėdainių rajoną atvyko apie 10 tūkst. lankytojų.
Tai reiškia, kad žmonės atvažiuoja ne tik pasigrožėti senamiesčiu, bet ir aplanko mūsų kaimo vietoves“, – džiaugėsi VVG pirmininkė.
Prasidėjo projektų teikimas
Pristatyta ir 2023–2029 m. vietos plėtros strategija, kuriai įgyvendinti numatyta kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų.
Strategijoje suplanuotos 7 priemonės, o pirmieji kvietimai jau paskelbti nuo balandžio 2 d.
„Šiame laikotarpyje bendruomenėms jau nebereikės kurti darbo vietų – tai palengvinimas. Svarbiausia, kad jos pačios suplanuotų, kokią paslaugą nori teikti, ką veiks, kaip kurs vertę vietos žmonėms“, – pažymėjo A. Vaidotienė.
Nauja strategija daugiau orientuota į viešąsias paslaugas.
Nuo balandžio 2 d. jau prasidėjo projektų teikimas pagal priemonės Viešosios infrastruktūros sukūrimas turizmui pritaikyti ir bendruomenių iniciatyvų įgyvendinimas.
Šiuo metu paramos galima kreiptis pagal tokias priemones kaip „Viešosios infrastruktūros sukūrimas turizmui pritaikyti“ bei „Bendruomenių iniciatyvų įgyvendinimas“.
Kėdainių VVG ir toliau kviečia bendruomenes aktyviai dalyvauti ir kurti tvarų, atvirą bei gyvybingą kaimą.
Kėdainių bendruomenės – stiprios ir sumanios
Vietos veiklos grupių tinklo ir Kauno rajono vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Kristina Švedaitė teigia, kad įvairios paramos priemonės iš esmės pakeitė tiek miesto, tiek kaimo bendruomenių gyvenimą.
Pasak jos, dauguma šalies vietos veiklos grupių šiais ar praėjusiais metais mini savo 20-mečius.
Tai reikšminga sukaktis ne tik pačioms VVG, bet ir visai LEADER programai, kaimo bendruomenėms bei kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Nors Europos Sąjungoje LEADER programa veikia jau tris dešimtmečius, Lietuvoje – kiek trumpiau, tačiau rezultatai yra akivaizdūs: kaimai tapo tvarkingesni, gražesni, o bendruomenės – aktyvesnės.
Anot K. Švedaitės, pradžioje bendruomenėms didžiausias poreikis buvo susitvarkyti savo pastatus, bendruomenės namus.
Tačiau šiandien situacija gerokai pasikeitusi – vis daugiau atsiranda bendruomeninių ir socialinių verslų, kavinių, kitų iniciatyvų, kurios rodo platesnį požiūrį ir ilgalaikes vizijas.
Kėdainių rajonas išsiskiria itin stipriomis bendruomenėmis, kurios įgyvendina daug sėkmingų projektų ir skatina verslumą. Vienas iš pavyzdžių – Pelėdnagių bendruomenės iniciatyva „Pelėdų kaimais“, kuri pelnė pripažinimą ir už rajono ribų. Į šią bendruomenę atvyksta žmonės iš kitų vietovių semtis patirties.
K. Švedaitė įsitikinusi, kad Kėdainių bendruomenės jau prieš 20 metų parodė sumanumą ir įžvalgumą – jos suprato, kokias galimybes siūlo LEADER programa, ir sėkmingai pasinaudojo ja savo idėjoms bei vizijoms įgyvendinti.
Lietuvos VVG grupių tinklo pirmininkė palinkėjo bendruomenių nariams prasmingų kelionių tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, tikėdamasi, kad po 20 metų bus daugiau poilsio galimybių.
Ji pabrėžė, kad pailsėję darbuotojai, bendruomenių pirmininkai ir nariai generuos dar nuostabesnes idėjas. K. Švedaitė padovanojo lagaminą, linkėdama, kad keliaujantys jį pasiimtų, perduotų kitiems ir grįžtų pailsėję bei toliau tęstų savo darbą.
Kokios ateities perspektyvos?
Pasak K. Švedaitės, ateities perspektyvos nuteikia dvejopai – džiugina atsiveriančios galimybės, tačiau nerimą kelia augantys reikalavimai ir nepakankamas finansavimas.
Anot pirmininkės, vis griežtėjantys reikalavimai ir augantis sumanumo lygio siekis, kad projektai generuotų didelę pridėtinę vertę, kelia iššūkių.
Norint įgyvendinti iš tiesų inovatyvias, tvarias ir įkvepiančias idėjas, reikia adekvataus finansavimo, kuris atitiktų ekonominę realybę.
„Kad sukurtum kažką tikrai įspūdingo – inovatyvaus, estetiško, tvaraus – vien idėjų nepakanka. Reikia ir atitinkamo finansinio pagrindo“, – teigė K. Švedaitė.
Viešnios teigimu, prasidėjus naujam strateginiam laikotarpiui, finansavimo didėjimo nepastebima – kai kuriuose regionuose jis net sumažėjo.
Todėl, anot pašnekovės, itin svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp keliamų reikalavimų projektams ir skiriamos finansinės paramos.
„Labai linkėčiau, kad ateityje būtų daugiau balanso – tarp idėjų ambicijų ir galimybių jas realiai įgyvendinti“, – apibendrino ji.
Palinkėjo sveikatos ir ryžto
Tardamas sveikinimo žodį, meras Valentinas Tamulis padėkojo Kėdainių VVG kolektyvui už puikų darbą, o visoms bendruomenėms – už įgyvendintus projektus, kurie ne tik pagerino kaimo infrastruktūrą, bet ir sukūrė daug naujų darbo vietų, pagražino viešąsias erdves, o bendruomenėms suteikė galimybę organizuoti daug įsimintinų švenčių bei renginių, puoselėjančių tradicijas.
„Per 20 metų į rajoną atėjo didžiulės lėšos, be abejo, savivaldybė taip pat prisidėjo. Ir niekada nekyla klausimo, ar savivaldybei prisidėti, ar ne – ji visada prisideda. Tačiau, palyginti su bendruomenių pritrauktomis lėšomis, savivaldybės indėlis yra santykinai nedidelis. Ir visi galime džiaugtis rezultatais“, – teigė meras.
Prisiminė istoriją
Rajono savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė konferencijoje prisiminė laikotarpį, kai buvo atsakinga už bendruomenių finansavimo klausimus ir sprendė, kiek lėšų skirti vietos veiklos grupėms.
Ji pabrėžė, kad priimant sprendimus ministerijoje dalyvavo ir respublikos vietos veiklos grupės, kurios teikė savo kriterijus, ir tai buvo įdomus darbas.
Vicemerė išreiškė padėką vietos veiklos grupių moterims, kurios dirba daugiau, nei reikalaujama, akcentuodama, kad norint pasiekti rezultatų, reikia įdėti papildomų pastangų.
„Stok Kėdainių krašte“ – kelionė po bendruomenių idėjas
Kėdainių rajono VVG pirmininkė, projekto vadovė Aušra Vaidotienė pristatė gerąją Kėdainių LEADER projektų patirtį. Ji kvietė tarsi per „juodojo penktadienio“ išpardavimą, už pusę kainos įsigyti ekskursiją su edukacijomis – bent porai dienų – į pasirinktą Kėdainių seniūniją. Aplankyti siūloma tas vietas, kurias bendruomenės pačios išskiria kaip įdomiausias ir vertingiausias.
Aušra Vaidotienė net sukūrė specialų prekės ženklą – logotipą keliautojams: „Stok Kėdainių krašte“.
Savo virtualią kelionę ji pristatė keliaudama per visas rajono seniūnijas ir pasakojo, ką kiekvienoje jų galima pamatyti, paragauti, patirti bei sužinoti.
Krakės ir apylinkės
Rekomenduojama užsukti į Skinderiškio Kęstučio Kaltenio dendrologinį parką, sudalyvauti edukacijoje „Kelias į marčias“, susitikti su medžio drožėju, tautodailininku Vytautu Ulevičiumi.
Ažytėnų bendruomenė organizuoja įsimintinas šventes.
Taip pat galima aplankyti Jūratės ir Eriko Augustinavičių sodybą prie Šušvės, užsisakyti midaus edukaciją. Jei leidžia oro sąlygos – išbandyti baidarių maršrutą.
Dotnuvos kraštas
Siūloma aplankyti Dotnuvos vienuolyną ir Tėvo Stanislovo palikimą, taip pat Dotnuvos dvarą. Užsukus į Dotnuvos bendruomenę – išbandyti masažines lovas, pažaisti tenisą, aplankyti Pilionių piliakalnį su koplytėle, kur sklando šiurpą keliančios legendos.
Vainotiškiai
Čia švenčiama tradicinė šienpjovių šventė.
Gudžiūnai ir apylinkės
Rekomenduojama apsilankyti Gudžiūnų bendruomenės kavinėje „Gar2ma“, užsukti į Terespolio dvarą ir parką. Vykstant link Paberžės – į Devynduonių bendruomenę, kuri garsėja įspūdingomis Kalėdų eglutės įžiebimo šventėmis.
Truskava
Truskavos etnografiniame muziejuje-seklytėlėje su gidu aptarsite tolimesnį maršrutą. Vietinis firminis patiekalas – razavų miltų virtinukai su tarkuotų keptų ir virtų bulvių įdaru.
Sangailai – Kapliai – Vilainiai
Sangailų bendruomenėje – piliakalnis ir biblioteka. Kapliuose įrengti treniruokliai, galima nusipirkti vietoje užaugintų karpių ar plačiakakčių. Per Vilainius verta užsukti į Gineitų bendruomenės poilsio namelį (40 kv. m) su savitarnos sistema.
Šventybrastis – Tiskūnai
Veikia viešųjų paslaugų centras su biblioteka, skalbykla, pirtimi.
Pelėdnagiai – Nociūnai – Labūnava
Pelėdnagių bendruomenė kviečia į „Pelėdų kaimą“ – čia gausu pelėdų skulptūrų, kurios traukia lankytojus. „Nociūnų muilinyčia” siūlo senovinių skalbimo bei muilų gamybos edukacijas.
Labūnavos bendruomenė įsigijo įrangą ir gali vienu metu maitinti iki 200 žmonių, siūlydama tradicinius kėdainietiškus patiekalus.
Josvainiai – Juodkaimiai – Skaistgiriai
Josvainiuose kviečiama užsukti į viešųjų paslaugų centrą „Josva House“. Juodkaimių bendruomenė siūlo edukaciją „Prieskonių detektyvas“.
Surviliškis – Sirutiškis – Kalnaberžė – Užupė – Langakiai – Paaluonis
Sirutiškio bendruomenė teikia liofilizavimo paslaugas. Kalnaberžė kviečia į linksmus susitikimus, Užupės bendruomenė antrą Velykų dieną turi laistymo vandeniu tradiciją.
Langakių bendruomenė kuria spektaklius, kuriuos rodo ir kaimyniniuose rajonuose – tai aktyvi, pilietiška bendruomenė.
Paaluonio bendruomenė sau išsikėlė tikslą – įkurti jaunimo erdvę ar vaikų dienos centrą.
„Be bendradarbiavimo, be partnerystės tarp nevyriausybinių organizacijų, verslo ir valdžios – sėkminga veikla neįmanoma“, – apibendrino Kėdainių rajono VVG pirmininkė Aušra Vaidotienė.
2015–2023 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo apžvalgą pateikė Kėdainių rajono VVG administratorė Kristina Kulbienė.
Kėdainių rajono 2023–2029 m. vietos plėtros strategijos startą komentavo Kėdainių rajono VVG administratorė Akvilė Šidlauskaitė, konferencijos moderatorius – Martynas Stankevičius.
- Raicevičienės nuotr.
