Geriamasis vanduo ir mikroorganizmai – kokie pavojai gali slypėti stiklinėje

Vanduo – tai mūsų kasdienybės pagrindas. Juo pradedame dieną, gesiname troškulį, verdame kavą ar ruošiamės maistą. Tačiau net ir švariai atrodanti stiklinė vandens ne visada yra tokia nekalta, kaip galėtų pasirodyti. Mikroorganizmai, besislepiantys geriamajame vandenyje, gali tapti nematomu pavojumi mūsų sveikatai.

Nors Lietuvoje galioja griežti geriamojo vandens kokybės reikalavimai, realybėje vanduo, keliaudamas per senus vamzdynus ar atkeliaujantis iš šulinio, gali pakeliui prarasti tyrumą. Dėl to svarbu žinoti, kas gali slypėti jūsų stiklinėje ir kaip apsisaugoti nuo šių, plika akimi nematomų, grėsmių.

Mikroorganizmai vandenyje – kas kelia didžiausią pavojų

Vanduo gali tapti palankia terpe daugintis įvairioms bakterijoms, virusams ir parazitams. Dažniausiai aptinkami mikroorganizmai – žarnyno enterokokai, Escherichia coli bei salmonelės. Jie į vandenį patenka per pažeistas vandens tiekimo sistemas, gruntinio vandens užterštumą ar netinkamą priežiūrą.

Tokie mikroorganizmai gali sukelti virškinimo sutrikimus, infekcijas ar net apsinuodijimus. Problema ta, kad nei kvapas, nei skonis, nei vandens skaidrumas nebūtinai parodo jo kokybę. Todėl reguliarūs vandens tyrimai – vienas patikimiausių būdų įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus.

Kaip reglamentuojama geriamojo vandens kokybė Lietuvoje?

Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reikalavimai“ ir Europos Sąjųngos direktyvas, geriamasis vanduo privalo atitikti griežtus mikrobiologinius, cheminius ir fizinius parametrus.

Tiek viešojo tiekimo, tiek individualiai naudojamas vanduo turi būti tikrinamas, kad nekeltų rizikos sveikatai. Pasak Vilniaus vandenys specialistų, geriamajame vandenyje negali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų ir pirmuonių, vanduo turi turėti geras skonio, kvapo, skaidrumo savybes ir jame negali būti toksinių medžiagų bei druskų daugiau nei leidžia normatyvai.

Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai vanduo praranda savo kokybę jau po oficialių patikrinimų – ypač kai naudojamos senos sistemos ar netinkamai prižiūrimi šuliniai. Be to, svarbu stebėti ir vandens pH rodiklį. Per rūgštus ar per šarminis vanduo gali turėti įtakos ne tik jo skoniui, bet ir mūsų organizmo balansui, idealiausia žmogui vartoti pH 6,5-9,5.

Geriamojo vandens filtrai, tyrimai ir nulatinė priežiūra

Vienas patikimų būdų užtikrinti kokybę ar sureguliuoti pH lygį yra geriamojo vandens filtras.

Šiuolaikinės filtravimo sistemos gali pašalinti mechanines priemaišas, cheminius junginius ir, svarbiausia, mikroorganizmus.

Tai aktualu tiek butuose, kur vanduo iš čiaupo, tiek individualiuose namuose, kur dažnai naudojamas šulinio, gręžinio ar specialistų atvežtas vanduo.

Filtrai pritaikomi ir biurams – tokiais atvejais montuojami vandens aparatai, kurie užtikrina nuolatinį švaraus vandens tiekimą darbuotojams.

Net jei naudojamas geriamasis vanduo 19 l buteliuose, būtina pasirūpinti, kad įranga būtų švari ir tinkamai prižiūrėta. Filtruojamas vanduo ne tik saugesnis, bet ir skanesnis, todėl tai tampa patogia kasdienės sveikos gyvensenos dalimi.

Vien tik įsirengti filtrą neužtenka – juos kaip ir kitas vandens tiekimo sistemoje esančias detales reikia reguliariai prižiūrėti.

Jei filtrai nėra laiku keičiami, jie gali tapti mikroorganizmų dauginimosi vieta.

Dėl šios priežasties būtina sekti gamintojo rekomendacijas ir periodiškai atlikti vandens tyrimus.

Geriamojo vandens tyrimai gali padėti laiku pastebėti ar nepakito vandens sudėtis, ar išliko tinkamas geriamojo vandens pH, ar nesusidaro kenksmingų bakterijų. Be to, daugelis tiekėjų siūlo patogias paslaugas – vandens pristatymą į namus ar biurą, todėl vartotojams tampa paprasčiau pasirūpinti kokybišku vandeniu be papildomų rūpesčių.

Užs. Nr. 535