Pakliuvau į labai nemalonią situaciją, dėl kurios privalau pasiaiškinti, kad nekiltų daugiau interpretacijų.

Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad jaučiuosi tvirtai ir ramiai, kadangi aš jokio nusikaltimo tikrai nepadariau. Suprantu, kad mažiau mane pažįstantys sakys, kad tai yra mano gynybinė pozicija, tačiau mano artimieji, draugai, geri pažįstami žino, kad tai, kas įvyko, yra didelis nesusipratimas ir taip, kaip išdėstyta nuosprendyje, aš tikrai niekada nepasielgčiau. Pasielgti netinkamai aš niekada negalėčiau vien dėl to, kad mano neteisėti veiksmai pamintų mano šeimos garbę, mano moralę, įsitikinimus. Teisme kaltinamasis prisiekti negali pagal galiojančius įstatymus, tačiau aš prisiekiau savo šeimai, kad elgiausi tinkamai ir teisėtai.

Visuomet stengiausi būti pilietiškas. Niekuomet nepraeinu pro šalį, jei kažkam reikia pagalbos. Ne kartą iš artimųjų sulaukdavau kritikos, kad esu per daug pilietiškas, kad kišuosi ten, kur man nereikia. Tačiau toks jau esu.

Tą kartą, t. y. 2017 m. birželio 13 d., aš taip pat siekiau pilietiškumo, tačiau jis buvo sutryptas. Buvau įvykio vietoje, kur neblaivus pareigūnas sukėlė eismo įvykį, kuriame smarkiai nukentėjo mūsų kraštietė. Įvykio vietoje buvęs kolega paprašė padėti jaunai, neseniai policijoje pradėjusiai dirbti kolegei apžiūrėti eismo įvykio vietą, kadangi jis buvo tikrai neeilinis, sudėtingas, pati įvykio vieta buvo ilga, gal apie 300 metrų, kadangi eismo įvykį sukėlęs girtas pareigūnas važiavo dideliu greičiu. Jau tuomet klausiau jaunos pareigūnės, ar ji žino, kur yra įvykį sukėlęs vairuotojas. Ji paminėjo, kad automobilis yra jų kolegos, tačiau jo įvykio vietoje ji nemato. Nuolat sakiau jai, kad apžiūrint įvykio vietą stebėtų aplinką tam, kad surastų vairuotoją. Pats svarbiausias faktas šioje byloje yra tas, kad nei su įvykio vietą apžiūrėjusia pareigūne, nei su įvykį sukėlusiu pareigūnu man dirbti neteko, nes jie pradėjo dirbti policijoje po to, kuomet aš darbą policijoje jau buvau baigęs ir šių pareigūnų visiškai nepažinojau. Atvirkščiai. Aš pažįstu nukentėjusios tėvą, su kuriuo giname Kėdainių garbę žaisdami vienoje veteranų komandoje. Klausimas: ar jūs meluotumėte tam, kad padėtumėte nepažįstamajam siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir taip rizikuotumėte savo garbe? Manau, kad ne. Būtent aš taip pat neturėjau jokio tikslo sakyti netiesos. Visą laiką, apžiūrint įvykio vietą, buvau kartu su įvykio vietą apžiūrinčia pareigūne ir teisme patvirtinau, kad tuo metu su ja joks įtartinas asmuo nebendravo. Kad aš galėjau nematyti šio bendravimo, patvirtino pats teismas savo nuosprendyje. Po dviejų dienų paskambino pareigūnė iš Kauno ir paklausė, ar aš buvau įvykio vietoje ir ar aš galiu paliudyti byloje. Be jokios abejonės, sutikau iš karto. Tačiau kažkodėl apklaustas nebuvau. Pirmą kartą apklaustas buvau tik teisme beveik po metų. Teisme prisiekiau sakyti tiesą, sakiau viską, ką prisimenu, ir tik tiesą.

Teismas nuteisė įvykį tyrusią pareigūnę, tačiau man tai pasirodė tikrai keista, nes aš buvau kartu ir tikrai mačiau, kad su ja niekas iš įtartinų asmenų nebendravo. Kuomet buvo pradėtas tyrimas mano atžvilgiu, aš pradėjau detaliau domėtis įvykį tyrusios pareigūnės byla, nes natūraliai kilo klausimas: kas čia vyksta? Tuomet sužinojau, kad byloje yra keturi į įvykio vietą pirmieji atvažiavę liudytojai, kurie liudijo, kad atvykusiai į įvykio vietą pareigūnei jie rodė dar įvykio vietoje buvusį kaltininką, tačiau ji jokių veiksmų jį sulaikyti nesiėmė. Liudytojai iš įvykio vietos išvyko iškart po to, kuomet nukentėjusioji buvo išvežta greitosios pagalbos. Atvykau į įvykio vietą tuo metu, kuomet netrukus pamačiau atvykstančią greitąją, kuri įvykio vietoje užtruko 3 minutes (bylos duomenys). Tuomet supratau, kad į įvykio vietą atvykau tik tuomet, kuomet iš įvykio vietos išvažinėjo pagrindiniai liudytojai ir įvykį tyrusios pareigūnės bendravimo su įvykio kaltininku faktas jau buvo praeityje. Buvau įsitikinęs, kad pareigūnai atvažiavo netrukus po to, kuomet į įvykio vietą atvykau aš. Kaip ir minėjau, įvykio vieta buvo labai ilga, ant važiuojamosios dalies pačioje įvykio vietoje vaikščiojo labai daug žmonių, prieš įvykio vietą ir už jos stovėjo labai daug automobilių, vilkikų, autobusų, kurie vieni stovėjo, kiti sukosi ir važiavo atgal. Buvo tikra sumaištis. Natūralu, kad tokioje sumaištyje gali visko nepamatyti ir klysti. Manau, kad visa tiesa būtų išaiškinta tuomet, jei būčiau buvęs apklaustas ikiteisminiame tyrime. Tuomet, sužinojęs, kad yra pagrindiniai liudytojai, ir būčiau pagalvojęs – kodėl šventai esu įsitikinęs ne taip, kaip sako jie. Tuomet ir būčiau susimąstęs, kad galiu klysti ir liudyčiau ne taip tvirtai, kaip buvau įsitikinęs. Apie tuos liudytojus nebuvo užsiminta net teisme, kuomet buvau apklaustas pirmą kartą, bei Apeliaciniame teisme, kuriame liudijau tą patį. Tereikėjo užsiminti, kad byloje yra liudytojų, kurie tvirtina kitaip. To įstatymas nedraudžia daryti, tačiau dėl neaiškių priežasčių tai buvo nutylėta.

Keista, kad mano byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik praeitų metų vasarį, t. y. praėjus dviem metams nuo pirmos apklausos teisme, kad pirmą kartą mano byloje apklaustas buvau tik praeitų metų gegužės mėnesį.

Keista, kad per tris mėnesius buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas (paimtas teismo posėdžio garso įrašas), kad visa byla yra tik įvykį tyrusios pareigūnės bylos teismo sprendimai ir posėdžių protokolai, nes pareigūnės byloje įrodinėjimo dalykas buvo visai kitas. Keista, kad nebuvo siekiama išsiaiškinti, kokia ta įvykio vieta, kokiu maršrutu atsidūriau pačioje įvykio vietoje, ar įvykio vieta (krūmai tarp pėsčiųjų tako ir važiuojamosios dalies, ant važiuojamosios dalies stovėję automobiliai, vilkikai, autobusai) galėjo nulemti tai, kad aš galėjau iš karto nepamatyti policijos automobilio. Daug yra klaustukų šioje istorijoje. Keista ir tai, kad teismo prašiau tirti mane melo detektoriumi, tačiau teismas šį mano prašymą atmetė. Keista, kad mano bylą kuravo ir kaltinimą palaikė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Vis dar tikiu, kad galutinė tiesa šioje istorijoje paaiškės Apeliaciniame teisme, kadangi tokį nuosprendį aš tikrai skųsiu, nes jokio nusikaltimo nepadariau. Nemanau, kad teisingumą vykdantys asmenys kabinete, po keturių metų, gali nuspręsti, ką aš mačiau savo akimis ir kaip aš buvau įsitikinęs, to visiškai netyrę.

Saulius Sinickis, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys.

Panašios naujienos

2 Responses

  1. Laisva

    Ačiū už paaiškinimą ir išreikštą poziciją. Garbingas žmogus kreipiasi į žmones, nesislepia. Tik vieno nesuprantu, kokiu tikslu Kėdainių mugė įdėjo tokią piktą S. Sinickio nuotrauką. Jis joje atrodo persisukęs, įniršęs, įraudęs. Nejau nebuvo galima parinkti tinkamos nuotraukos?

    Atsakyti
    • Laisva

      Ačiū, kad pakeitėte nuotrauką portale, tačiau socialiniame tinkle Facebook vis dar rodo tą ankstesnę, kurioje S. Sinickis sėdi ant kėdės. Pataisykite, nes žmonės juokiasi.

      Atsakyti

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.