Gausių liūčių pasekmės kelia rimtų problemų

Pastarosios paros, kai iškrito didžiulis kritulių kiekis, buvo itin darbingos ugniagesiams gelbėtojams. Iš įvairių rajono vietovių sklido pagalbos prašymai padėti išsiurbti užtvindytus darželių, kitų įstaigų bei namų rūsius. Viename jų buvo išsilieję skystojo kuro, baimintasi ekologinės nelaimės. Laimei, teršalai į aplinką nepateko.

Galėjo įvykti ekologinė nelaimė

Antradienio rytą buvo pranešta, kad Dotnuvos sen., Šlapaberžės k., Parko g. yra apsemtas individualaus namo rūsys, kuriame buvo trys 700 litrų talpos statinės, pusiau užpildytos krosniniu kuru. Esą statinės apvirto, kiek kuro išsiliejo, nežinia. Baimintasi, kad teršalai nepatektų į aplinką.

Į nelaimės vietą suskubo ne tik ugniagesiai gelbėtojai, bet ir rajono savivaldybės atstovai, aplinkosaugininkai, Dotnuvos seniūnas.

 „Kėdainių mugei“ pakomentuoti, kokia situacija buvo Šlapaberžėje, sutiko Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei ir priešgaisrinei saugai Vladas Rimkus.

„Teršalai į aplinką nepateko. Šalia namo ugniagesiai rado lietaus drenažo šulinuką, išsiurbė iš jo vandenį, naftos produktų jame nebuvo. Šulinio angos užsandarintos mediniais kaiščiais, kad užterštas vanduo nebėgtų iš namo rūsio.

O rūsyje situacija tokia – gyventojas jame laikė statines su namui šildyti skirtu krosniniu kuru. Vanduo į rūsį greičiausiai atitekėjo iš šalia esančio Kruosto upelio, kuris dabar yra patvinęs. Statinės rūsyje tiesiog buvo pastatytos ant žemės, nebuvo pritvirtintos, tad, pakilus vandeniui, jos apvirto. Čia yra žmogaus aplaidumas. Dažniausiai tokios talpos yra laikomos lauke, įkastos į žemę. Aplinkosaugininkai asmeniui surašė protokolą. Ar jis bus baudžiamas, dar nėra apie tai kalbama. Dabar svarbiausia – rasti įmonę, kuri galėtų specializuotu transportu išsiurbti rūsyje susikaupusį užterštą vandenį ir jį išvežtų utilizuoti. Pradžioje mėginome siurbti vandenį į dvi vieno kubinio metro talpyklas, tačiau, pamatėme, kad vandens lygis nekrinta – tų teršalų yra kur kas daugiau, tad dabar vyksta intensyvios paieškos, kad galėtų visa tai sutvarkyti. Šiandien bandysime pasiruošti preliminarias sutartis, kad darbai prasidėtų kuo skubiau.

Kas apmokės už šių darbų atlikimą, kol kas nežinia, galbūt, rajono savivaldybė, bet, jei tai bus pripažinta kaip ekstremalioji situacija, už tokių situacijų padarinių šalinimą apmoka finansų ministerija. Kaip bus šiuo atveju, kol kas negaliu atsakyti.

Šiemet tokių rimtų situacijų rajone dar nebuvo, tiesa, dėl gausių kritulių Šlapaberžėje buvo apsemti ir globos namų rūsiai“, – sakė savaivaldybės vyr. specialistas civilinei ir priešgaisrinei saugai V. Rimkus.

PAPILDYTA

Birželio 22-ąją rajono savivaldybėje sušauktas Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame dėl įvykio Šlapaberžėje nuspręsta skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir nutarta kuo operatyviau rasti galimybių išvalyti užterštą rūsį bei organizuoti naftos produktais užteršto vandens išvežimą ir utilizavimą.

Titulinė nuotrauka: Dalis užteršto vandens buvo susiurbta į šias talpas, tačiau teršalų rūsyje yra kur kas daugiau, tad ieškoma įmonės, kuri galėtų visa tai išvežti utilizuoti. (Kėdainių PGT nuotrauka)