Praėjusį penktadienį Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija muziejaus narius bei meno mylėtojus pakvietė į paskutiniųjų tekstilės parodų atidarymą. ,,Po 21,5 metų muziejus baigia savo kultūrinę veiklą ir planuoja visą muziejaus turtą perduoti Kėdainių rajono savivaldybei, manoma, jog tai bus Kėdainių krašto muziejaus padalinys“, – teigė muziejaus direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.
Buvo pristatytos trijų žinomų tekstilininkių – Danutės Valentaitės, Birutės Sarapienės ir Liucijos Šepkutės-Banaitienės – paroda „Gobelenas X 3“ ir Kauno kultūros centro projekto „Mitinio žvėries kilimas“ metu sukurta „Mitinė pieva“. Tąkart kaip niekada netrūko šiltų žodžių, sveikinimų ir padėkų.
Atidaryta paskutinioji – 362-oji paroda
„Šiandien atidarome 362-ąją parodą ir šį muziejaus-galerijos etapą užbaigsime. Kada nors vėl prasidės naujas parodų etapas“, – neslėpdama jaudulio paskutiniosios parodos atidarymą pradėjo Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.
Trumpai apžvelgusi muziejaus nueitą kelią, ji pažymėjo, jog muziejaus istorija prasidėjo 2000-aisiais metais, kuomet Lietuvos išeivė iš JAV Janina Monkutė-Marks nupirko buvusį Kėdainių krašto muziejaus pastatą ir įkūrė jame savo vardo muziejų-galeriją, norėjo savo kraštui padovanoti visus savo meno kūrinius.
Muziejus gyvavo 21,5 metų
„Per muziejaus gyvavimo laikotarpį suorganizuotos 16 Europos muziejų naktų, surengtos 48 Janinos Monkutės-Marks parodos ne tik šiame muziejuje, bet ir kitose erdvėse, daug būta edukacijų, kūrybinių veiklų suaugusiems, vaikams. Daug parašyta projektų, bendradarbiaujant su Kultūros taryba, Amerikos ambasada Lietuvoje, kasmet rašydavom projektus rajono savivaldybei. Tačiau viskam yra pradžia ir pabaiga. Turėsime perleisti muziejų Kėdainių rajono savivaldybei už simbolinę kainą ir dovanosime visus meno kūrinius, t, y. 522 kūriniai iš maždaug 30 pasaulio šalių, kurių vertė – keletas milijonų. Dovanoti darbai – tai Janinos kūryba (tekstilė, tapyba ir grafika) – 150 kūrinių, Janinos surinkta kolekcija iš įvairių pasaulio šalių – Australijos, Amerikos, Meksikos, Čilės, Peru, Naujosios Gvinėjos ir kt. Kitus meno kūrinius per tą laikotarpį padovanojo patys menininkai.
Vienintelė Pabaltijyje galerija organizuodavo parodas „Azija-Europa“ – buvo suorganizuotos net 4. Pasibaigus parodoms daug meno kūrinių padovanota iš Japonijos.“
Muziejus turėtų toliau gyvuoti
Paklausta, kokią mato muziejaus ateitį, Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė patikino, kad muziejus turėtų toliau tęsti tuos darbus, kurie buvo daromi šiame muziejuje, ir, jeigu bus galimybė ir noras, taip ir bus.
„Mes viską paliekame. Lieka ir skulptūros parkelyje, visos erdvės, puikiausiai įrengtos. Nors jas įrengėme prieš 20 metų, bet buvome vieninteliai tokie Lietuvoje, kurie turėjome taip gražiai įrengtas erdves. Lietuvių menininkai nekeldavo didelių reikalavimų, bet užsienio menininkai visada žiūrėdavo, kad būtų palaikoma atitinkama drėgmė, temperatūra ir visi kiti reikalavimai ir būtinai tinkamas apšvietimas. Vieną kartą esame turėję iš JAV tokią parodą, kur vieno menininko darbas kainavo apie 100 tūkst. dolerių. Amerikos ambasada sponsoriavo jo atvežimą ir apdraudą. Gavus dokumentus ir pamačius kūrinių vertę, buvo labai didelis šokas. Visi palikti darbai man mieli, širdžiai brangūs, tarp jų nemažai ir lietuvių menininkų darbų“, – teigia muziejaus direktorė.
Dėkojo įkurtam fondui
„Norėčiau pirmiausia padėkoti Janinai Monkutei-Marks ir jos visiems sūnums, įkurtam fondui, kuris mus 21,5 metų išlaikė. Taip pat norėčiau padėkoti savo nariams, kurie visą laiką buvo su manimi kartu, savo nuostabiam kolektyvui ir visiems, prisidėjusiems prie mūsų gyvenimo muziejuje“, – dėkojo muziejaus direktorė.
Rajono vadovai, atvykę į muziejų teigė, kad juos stebina direktorės iniciatyva, nuoširdus darbas, ypač tuomet, kai muziejų sales pasiekdavo meno kūriniai iš tolimiausių kraštų, tokių kaip Japonijos, Europos, Azijos šalių. Per 21,5 metų buvo daromas didžiulis darbas.
O šiandien sakykime, kad galeriją išleidžiame „į marčias“. „Ir dar su dideliu kraičiu“, – pridūrė galerijos direktorė. Po šių žodžių muziejuje pasigirdo plojimai.
Savivaldybei padovanota 562 meno kūriniai
Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė papildė, kad rajono savivaldybė dovanų gauna 562 meno kūrinius iš viso pasaulio – tai Janinos Monkutės-Marks meno darbų kolekcija, jos surinkta liaudies darbų kolekcija su dovanotais visų menininkų kūriniais.
Rajono valdžios atstovai patvirtino, kad sausio 27 d. padėtas galutinis taškas muziejaus istorijoje. Praėjusiais metais Savivaldybės taryba pritarė šio muziejaus pirkimui, o praėjusį penktadienį įvykusio Tarybos posėdžio metu patvirtintas ir strateginis planas, ir rajono biudžetas, kuriame visi numatyti pinigai bus skirti atsiskaityti su muziejumi, ir bus stengiamasi tai padaryti kuo greičiau. O susirinkusius į paskutiniąją parodą ragino nenusiminti, nes ši paroda tikrai ne paskutinė šiame muziejuje. Patikinta, kad savivaldybei nupirkus muziejų, parodinė veikla tęsis ir toliau, turėtų, aišku, dirbti ir žmonės, kurie moka organizuoti šią veiklą. Nes tą darbą dirbusių žmonių patirtis yra neįkainojama.
Kėdainių kraštas turėjo galimybę pamatyti unikalių parodų, kurių nepamatydavo net didžiųjų miestų gyventojai. Galbūt ne visada tai įvertindavo. Rajono vadovų teigimu, įvertinusi situaciją, rajono savivaldybė kitaip pasielgti ir negalėjo ir bus daroma viskas, kad muziejaus lankytojų gretos nesumažėtų.
Kaip padėka už darbą Kėdainių krašto žmonėms nuo rajono valdžios atstovų muziejaus direktorei, muziejaus kuratorei bei, kaip teigta, tikrai ne paskutinės parodos autorėms įteiktos gėlių puokštės.
Po paskutiniosios parodos atidarymo visi galėjo pažiūrėti filmus apie Janiną „Tarp keturių vėjų“ ir JAV sukurtą filmą apie Janiną bei apie muziejaus veiklą per 21-erius metus.
Kad išliktų tas pats muziejaus vardas
Muziejaus direktorė teigė, jog bus pageidaujama, kad muziejus ir toliau vadintųsi Janinos Monkutės-Marks vardu. Kad antrame muziejaus aukšte būtų eksponuojami Janinos darbai bei kad kartą per metus būtų surengta dovanotų darbų paroda. „Nes paprastai menininkai, kada dovanoja darbus, juos palieka fonduose, kurie vėliau dienos šviesą išvysta tik kartą per keletą metų. O mes esame pasakę, kad dovanotų darbų parodą organizuojame kasmet, todėl menininkai mielai mums juos ir dovanodavo“, – komentavo ji.
Direktorė gerai pamena, kad pirmoji paroda muziejuje buvo surengta 2001 metų spalio 20 d., joje buvo eksponuojami Janinos Monkutės-Marks kolekcijos darbai – grafika, tapyba ir tekstilė. Paskutiniuosius 40 metų pati Janina užsiėmė tekstilės darbais, todėl jos noras buvo, kad šis muziejus labiau orientuotųsi į tekstilę. Labai simboliška, jog ir paskutinioji paroda muziejuje yra tekstilės darbų paroda.
Muziejus išugdė bendruomenę
Muziejaus nariai negailėjo šiltų padėkos žodžių muziejaus direktorei ir pačiam muziejui.
„Aš manau, kad į šį reiškinį, kaip Janinos Monkutės-Marks muziejus, reikia žiūrėti iš laiko perspektyvos. Galvočiau, kad kultūros istorikai vis tiek nagrinės šitą Kėdainių, Lietuvos centro, reiškinį. Janinos Monkutės-Marks muziejus – pirmasis privatus muziejus, į kurį atvažiuodavo pati Janina Monkutė-Marks, kur švęsdavo savo vardines. Čia, ant pievos, šokdavom ir švęsdavom, čia vykdavo įvairios edukacijos. Mes visi, lankantys šį muziejų, jau esame bendruomenė, eidami iš parodos į parodą mes tapome visi pažįstami, draugais ir kone giminėmis, su kuriais džiaugiamės susitikę.
Iš tiesų, mes nebuvome tokie meno mylėtojai, muziejus mus ugdė, edukavo, augino. Kėdainių lietuvių ir švedų draugija burdavosi po šituo stogu ir daugelis jos narių tapo taip pat šio muziejaus nariais.
Muziejaus direktorei – tikrajai Kėdainių miesto damai Daliai – noriu įteikti knygą „Aukso amžiaus damos“. Šituose meno rūmuose vykstantys renginiai leido mums pasijusti ypatingais šio išskirtinio kultūrinio lauko dalyviais. Dėkoju“, – jautriai kalbėjo muziejaus narė gydytoja Vilma Lukošienė.
Muziejuje teko vertėjauti
„Tikimės, kad ateityje nereikės liūdėti, kad muziejaus veikla tęsis. Ką jūs darėte, tai yra neįkainojama. Prie šios veiklos ir man teko prisidėti. Filme apie Janiną Monkutė-Marks yra ir mano vertimų. Ne vieną kartą pasitinkant užsienio svečius muziejuje teko man vertėjauti. Dėkoju toms kuratorėms, kurios priėmė Trečiojo amžiaus universiteto lankytojas ir klausytojas, mokė, kaip reikia suvokti dailę, vizualinį meną ir panašiai“, – teigė Senojo Kėdainių Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Gražina Jedemskienė.
Tai buvo aukščiausio meno oazė
„Pirmiausia pagalvoju, gal taip ir nebus, bet šiuo metu Kėdainiams tai tarsi kultūrinis praradimas. O iš tiesų, tie visi metai, dažnai lankantis parodose, užaugino bent mane, asmeniškai, kaip meno mylėtoją, apskritai, gavau labai daug žinių apie meną – pastebiu save, kad aš esu gerokai ūgtelėjusi.
Kiekviena paroda buvo unikali, vienodų tikrai nebuvo, visos palikusios labai gilų įspūdį. Tai buvo aukščiausio meno oazė. Aš nuo pat pirmųjų parodų iki šiol kaupiau visą medžiagą apie parodas, turiu net kelis segtuvus, kur užfiksuotos visų parodų akimirkos, ir man bus dabar labai miela ir gera tuos segtuvus pavartyti ir prisiminti visa tai, kas čia buvo išgyventa. Gavau ne tik meninį išprusimą, labai buvo svarbus ir bendravimas. Bendravimo dovana mus muziejuje sutelkė. Susitikome visi, kurie esame bendrasieliai, ir visada čia būdavo labai nuoširdu, labai tikra ir miela. Šis šiltas bendravimas irgi ilgam išliks. Pasibaigus vienai parodai, lauki naujos, lauki susitikimo su tais pačiais žmonėmis, lauki menininkų, su kuriais irgi turėjome galimybę pabendrauti. Visa tai yra neįkainojama dovana, kurią kiekvienas gavome“, – sakė Kėdainių PRC mokytoja Birutė Baltrūnienė.
„Džiaugiuosi parodomis ir susitikimais su žmonėmis, gaila, kad taip viskas baigėsi. Tikėkime, kad šia paroda muziejaus gyvavimas nesibaigs“, – teigė Reimundas Baltrūnas.
P. S. Plačiau apie paskutinę parodą skaitykite kitoje „Kėdainių mugėje“.
A. Raicevičienės nuotraukos
