Visuomet energinga, pozityviai nusiteikusi, mėgstanti bendrauti – tokią ją mato ir pažįsta mokiniai Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje, Kėdainių profesinio rengimo centre (PRC) bei kolegos iš Kėdainių visuomenės sveikatos biuro. Neseniai „Metų specialisto 2021“ apdovanojimą už profesionalumą, entuziazmą, pagalbą kolegoms ir savanorystę vykdant tiesiogines funkcijas bei priside­dant prie COVID-19 valdymo Kėdainių rajone pelniusi visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Frolovienė šio įvertinimo nesureikšmina, o jei galėtų, jį po dalelę padalintų visiems kolegoms.

Karantino metu – nauja patirtis

Giedrė apibendrina, kad visuomenės sveikatos biuro darbuotojams laikas nuo 2020 metų pavasario, kai prasidėjo karantinas, buvo įtemptas, bet kartu ir įdomus. Teko išmokti daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, tobulai „skaityti“ ir nuolat sekti Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus, kurie neretai keisdavosi ar būdavo atnaujinami po kelis kartus per dieną.

„Visi įtemptai dirbom, net ir savaitgaliais, tik gaila, kad pats sveikatos apsaugos ministras to neįvertino ir ministerija neskyrė tam papildomo finansavimo“, – teigė pašnekovė.

G. Frolovienė pasakojo, kad, prasidėjus karantinui, visuomenės sveikatos specialistai buvo atsakingi už grįžtančių iš užsienio rajono gyventojų parvežimą į Kėdainius ir izoliaciją. Jį teko organizuoti iš Vilniaus bei Kauno oro uostų ir Klaipėdos jūrų uosto: pasirūpinti logistika ir kaip saugiai parvežti iš užsienio grįžusį kraštietį.

Įsimintina parvežimo ,,operacija“

„Iki šiol atsimenu, kaip iš Vilniaus oro uosto į Kėdainius turėjom parvežti garbaus amžiaus moterį, kurią vaikai Londone įsodino į lėktuvą. Buvome įspėti, kad ji turi regos negalią. Suderinome, kad transportas vyks į Vilnių ir moterį paims“, – pasakojo pašnekovė.

G. Frolovienė pamena atvejį, kaip Kūčių vakarą sulaukė skambučio, kad laboratorija sumaišė tyrimus ir žmonės, kurie prieš tris valandas buvo sulaukę neigiamo tyrimo atsakymo, vis dėlto serga ir turi izoliuotis.

Tačiau apie pirmą valandą nakties specialistė sulaukė skambučio iš oro uosto ir klausimo, kodėl keleivė iki šiol nepaimta: „Teko skambinti Kėdainių rajono savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui ir klausti, ar jau išsiųstas automobilis. Jis patikino, kad taip, ir bus vietoje maždaug po 10 minučių. Tada – skambutis atsakingiems asmenins oro uoste ir prašymas ,,palaikyti“ keleivę. Tačiau netrukus man paskambino iš oro uosto ir pranešė, kad ji dingo.

Pasirodo, kad ta moteris išėjo iš oro uosto laukimo salės, o atgal į vidų jos nebeįleidžia. Skambinau jai prašydama, kad niekur nedingtų, stovėtų vietoje ir lauktų. Tada – skambutis į oro uostą ir prašymas, kad darbuotojas eitų jos ieškoti ir prižiūrėtų. Apie antrą valandą nakties, kai baigėsi moters parvežimo ,,operacija“, pasiskambinom į oro uostą, dėkojom ir linkėjom vieni kitiems sėkmės ir kantrybės. Bet būdavo, kad oro linijų reisai atidėti, tekdavo vėl iš naujo ieškoti informacijos apie parskrendančius kraštiečius. Visokių dalykų buvo, kai dabar prisimeni, atrodo juokinga, bet tada juoktis nesinorėjo.“

G. Frolovienė ypač mėgsta keliauti po Lietuvą.

Viskas buvo daroma pirmą kartą

Tokia situacija truko iki pirmojo atlaisvinimo, gegužės pabaigos, o vasaros pradžioje atsirado teisės aktų pakeitimai dėl ugdymo įstaigų, abiturientų egzaminų. Prasidėjus naujiems mokslo metams netrukus sergamumo kreivė ėmė kilti aukštyn. Visuomenės sveikatos specialistams buvo nurodyta padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) tirti atvejus: „Tokios vieningos sistemos, kokia yra dabar, nebuvo. Skambini, būdavo, žmogui ir renki visą būtiną informaciją, izoliuoji kontaktinius asmenis. Bet tada tave ir iškoneveikti galėdavo, nes dalis netikėjo, kad toks virusas yra.“

Paskambinus telefonu tekdavo surinkti informaciją ir užpildyti anketą apie COVID-19 sergantį asmenį: kur jis gyvena, koks asmens kodas, kur užsikrėtė, kokius jaučia simptomus, su kokiais žmonėmis dar bendravo. Atsekus susirgimo židinį reikėjo izoliuoti visus, kurie bendravo su užsikrėtusiu žmogumi. Vieną dieną Giedrė pasiekė rekordą – per dieną ,,ištyrė“ 20 tokių atvejų. Tada dar nebuvo nei paskiepytų, nei persirgusių. Viskas buvo daroma pirmą kartą, be jokios patirties.

G. Frolovienė pamena atvejį, kaip Kūčių vakarą sulaukė skambučio, kad laboratorija sumaišė tyrimus ir žmonės, kurie prieš tris valandas buvo sulaukę neigiamo tyrimo atsakymo, vis dėlto serga ir turi izoliuotis.

Kita darbų lavina visuomenės sveikatos specialistus užgriuvo atsiradus pirmosioms COVID-19 vakcinoms. Pagal tuometinę pirmumo teisę teko kviesti skiepytis rajono pedagogus. Vieningos sistemos dar nebuvo, o dėl didelio darbo krūvio teko dirbti ir per Velykas.

Sveikatos specialistė pastebėjo, kad pastaraisiais metais mokyklų valgyklose pagerėjo maistas, yra pritaikyto ir vegetarams.

G. Frolovienė pasakojo, kad reikėjo paskambinti daugiau nei penkiasdešimčiai pedagogų, dirbančių vienoje mokykloje, tiek pat – kitoje, kviesti skiepytis, nurodant atvykimo vietą ir tikslų laiką, be to, atsakinėti į klausimus apie vakcinas ir jų šalutinį poveikį.

Apie mokinių ,,nesveikatą“

Visuomenės sveikatos specia­listė G. Frolovienė jau 17 metų vykdo sveikatos priežiūrą Kėdainių PRC, o Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje – 7 metus.

Pasidomėjus, ar skiriasi mokinių, besimokančių Kėdainių PRC ir Šviesiojoje gimnazijoje fizinė sveikata, pašnekovė teigė, kad po profilaktinio moksleivių sveikatos patikrinimo ji galinti konstatuoti – Kėdainių PRC mokiniai fiziškai sveikesni. Ne ligų, bet sveikatos sutrikimų tikrai daugiau yra Šviesiojoje gimnazijoje. ,,Mokiniai į gimnaziją ateina jau turėdami šiuos sutrikimus, daugėja trumparegystės, stuburo iškrypimo atvejų – prie to prisidėjo kompiuteriai, nuotolinis mokymas. ,,Jei ilgai sėdėti prie kompiuterio neišvengiama, patariama daryti bent pertraukas, šiek tiek pajudėti. Bet buvo tėvų, kurie labai pyko, kai kūno kultūros mokytojas duodavo ,,užduotį“ – išeiti į lauką pasivaikščioti“, – pasakojo visuomenės sveikatos specialistė.

G. Frolovienė taip pat kviečia lektorius ar pati skaito paskaitas apie skiepus, žalingus įpročius, lytiškumą, užkrečiamas ligas. Paskaitos vykdavo ir karantino metu – nuotoliniu būdu.

Didelę įtaką daro tėvai ir bendraamžiai

Žmogaus fizinė sveikata 20 proc. priklauso nuo jo genetikos, bet didelę įtaką turi ir šeima, tėvų tradicijos. Jeigu tėvai grįžę po darbo sėda prie televizoriaus ar kompiuterio, tai ir vaikas, reikia manyti, tikrai neis sportuoti. Tačiau jei tėvai fiziškai aktyvūs – didelė tikimybė, kad taip elgsis ir vaikai.

„Juk į mokyklas, kuriose dirbu, ateina penkiolikmečiai su jau susiformavusiais įpročiais. Todėl jiems gali pateikti tik žinias, informuoti, kas bus, jeigu bus. Kai jie tai supranta, ima keisti įpročius, o jeigu suprasti nenori – tuomet aiškink neaiškinęs.

Dar didelę įtaką jiems daro bendraamžiai, internetas, socialiniai tinklai. Juk ne tik mokyklos reitinguojamos, bet ir žmonės. Ypač paaugliui labai svarbu, kiek surinksi patiktukų. Jei vienas surinko 150 ,,laikų“, o kitas tik 5… Arba parašė komentarą, kuris nepatinka. Gerai, jeigu tavo psichinė emocinė sveikata stipri, o jeigu ne? Nuo to gali atsirasti ir psichikos sutrikimų. Kai nervų sistema įsitempusi, atsaką gauna raumenys, skrandis, smegenys. Valgymo sutrikimai – nevalgymas arba persivalgymas, – irgi daro didelę žalą sveikatai“, – savo įžvalgomis dalijosi Giedrė.

Sveikatos specialistė pastebėjo, kad pastaraisiais metais mokyklų valgyklose pagerėjo maistas, yra pritaikyto ir vegetarams. Iki karantino Šviesiojoje gimnazijoje buvo įvestas švediškas stalas, kai pats gali įsidėti ko nori, ir tai pasiteisino. Pagiriamuosius žodžius ji skyrė ir Kėdainių PRC valgyklai, kurioje sumontuota visa naujausia virtuvės įranga, gaminamas skanus maistas, didelis patiekalų pasirinkimas, žemos kainos.

Atsisakyti mėsos nebuvo mados reikalas

Pati Giedrė irgi stengiasi gyventi kuo sveikiau: 17 metų nevalgo mėsos, daugiau nei 4 metus porą kartų per savaitę lanko grupines treniruotes, o kas rytą po 15 minučių daro mankštą.

,,Nevalgau mėsos, nors iš jos gaminu, kai atvyksta svečiai. Mėsos atsisakyti buvo tikrai ne mados reikalas, bet savo kūnu pajutau, kad jos tiesiog nebenoriu. Ją pakeičiau žuvimi, stengiuosi kuo daugiai valgyti jūros žuvies. Nesu ta, kuri verkšlena, kad nėra ką valgyti – man užtenka kruopų ir daržovių“, – pasakojo G. Frolovienė.

Moteris mėgsta šiaurietišką ėjimą: „Labai laukiu, kai atšils oras ir mano trasomis bus patogu eiti. Keliuosi anksti ryte ir traukiu Babėnų mišku link karjero ir atgal. Ypač kai eini pavasarį, kai girdisi paukščių klegesys, kai rytais paukščiai renkasi ,,pletkus“ – nuostabesnio meto negali būti. Kasdien eidavau ir per karantiną. Gyvenime nesivaikiau jokių dietų. Reikia vadovautis intuityvia mityba – jeigu labai kažko nori, imi ir valgai, svarbu nepadauginti. Jeigu kažko nenori, tai ir nevalgysi, nors tau sakys, kad čia itin sveikas produktas. Baisiausia, kai žmonės būna fanatikai, krypsta į kraštutinumus. Arba labai sveikas maistas, arba labai nesveikas – šito aš nesuprantu. Reikia elgtis taip, kad nebūtų sąžinės graužaties. Tas pats tinka ir su maistu. Tikrai būna visko ir man. Nesu idealas, aš to ir nesiekiu. Visi mes esam tokie, kokie esam, svarbu, kad viskas būtų gerai su psichine sveikata.

Juk paskaitai sveikatos apibrėžimą – ir viskas aišku. Sveikata – tai fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas,“ – sakė G. Frolovienė.

Panašios naujienos