Folkloro festivalis „Į vidurio Lietuvą susiėję“. Šiemet jūsų dėmesiui – Aukštaitija!

Šiemet sugrįžta kas antrus metus vykstantis, lietuviško folkloro dvasia alsuojantis festivalis „Į vidurio Lietuvą susiėję“. Šis festivalis yra neatsiejama Kėdainių kultūrinio gyvenimo dalis, o 2013 metais jis tapo laureatu Kėdainių rajono savivaldybės kasmet organizuojamo konkurso „Kultūros versmė“ nominacijoje „Metų įvykis“.

Trys edukacijos, folkroko grupės koncertas ir šešių Aukštaitijos folkloro ansamblių pasirodymai tai penktojo festivalio „Į vidurio Lietuvą susiėję“ akcentai. Festivalis kėdainiečius ir miesto svečius nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 4 d. džiugins savo turininga programa.

Festivalio dalyviai šį kartą supažindins su didžiausiu Lietuvos regionu – Aukštaitija. Aukštaitija pasižymi tarmių, tradicinių papročių, tradicinės architektūros, gyvensenos ir kito istorinio etnokultūrinio paveldo įvairove. Festivalio metu bus atskleidžiamas Aukštaitijos tarmės gyvybingumas, aukštaitiško folkloro, dainavimo, šokių, tautinio kostiumo ir kulinarinio paveldo išskirtinumas.

Net šeši aukštaitišką folklorą puoselėjantys ansambliai!

Festivalyje dalyvaus aukšto lygio folkloro ansambliai iš Aukštaitijos regiono, pristatantys ir populiarinantys aukštaitišką folklorą ir etnines tradicijas: Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Saulala“ (vadovė Dalia Deksnienė), Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė), Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ (vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė), Jonavos kultūros centro folkloro ansamblis „Laduta“ (vadovė Audra Noreikaitė, choreografė Dovilė Bareikaitė), Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“ (vadovė Alma Pustovaitienė) ir festivalio šeimininkai – Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“ (vadovė Regina Lukminienė). Festivalyje „Į vidurio Lietuvą susiėję“ dalyvausiantys ansambliai koncertuoja tarptautiniuose ir respublikiniuose festivaliuose, renginiuose, Dainų šventėse. Visus šiuos ansamblius galėsite išgirsti rugsėjo 4 d. 12 val. Didžiojoje g., Nevėžio prieplaukoje ties Didžiąja Rinka Aukštaitijos regiono folkloro ansamblių sveikinimuose–prisistatymuose, Knypavos Rinkos aikštėje 15 val. Aukštaitijos regiono folkloro ansamblių koncerte ir 17 val. folkloro ansamblių dūzgėse. 13 val. Knypavos Rinkos aikštėje išvysite etnografinį spektaklį „Vesėlios anoj šaly“ (atliks Kupiškio folkloro ansamblis „Kupkėmis“).

Festivalio „Į vidurio Lietuvą susiėję“ šeimininkai – Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“, šiemet skaičiuojantis 44-uosius gyvavimo metus. Kolektyvo vadovė Regina Lukminienė yra Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė (2006 m.), tais pačiais metais apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštu, jai 2018 m. įteiktas Kėdainių rajono savivaldybės Garbės ženklas „Už nuopelnus“. Regina Lukminienė yra folkloro festivalio „Į vidurio Lietuvą susiėję“ sumanytoja ir iniciatorė. Ansamblis „Jorija“ daugiausia dainuoja Kėdainių krašto dainas, užrašytas pačios vadovės etnografinių ekspedicijų metu. Kolektyvas su savo koncertinėmis programomis dalyvavo festivaliuose Kroatijoje ir Vokietijoje. 2005 m. išleido kompaktinę plokštelę „Margi dvarai“, o 2012 m. dalis kolektyvo repertuaro įrašyta Kėdainių krašto TV laidoje „Kėdainių miesto dainuojamasis instrumentinis ir choreografinis folkloras, 35-erius metus gyvuojantis folkloro ansamblis „Jorija“ (laidos režisierė ir redaktorė Ona Mikalauskienė).

Folkloro ansamblis „Saulala“ (Rokiškis) yra anksčiausiai susikūręs kolektyvas, dalyvausiantis festivalyje. Šiemet jo nariai atšventė 55-ąjį ansamblio gimtadienį. Vienas iš ryškiausių kolektyvo darbų yra programa „Piršlių belaukiant“ (1971 m.), kurią filmavo Lietuvos kino studija. 2010 m. ansamblis dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Kultūra Sėlijos regione, mano ir tavo teritorijoje“. Tai Lietuvos ir Latvijos bendras projektas, kurio metu dalyviai susipažino su kaimynų kultūra bei išmoko vieni kitų kūrinius. Šio projekto metu vykusios šventės užfiksuotos DVD „Sėliai šoka ir dainuoja“.

Ansamblis „Seluona“ (Zarasai) susikūrė 1988 metais kartu su Sąjūdžiu, tautos kultūriniu, dvasiniu atgimimu. Kolektyvą įkūrė ir 32 metus jam vadovavo etnografė, tautodailininkė, audėja R. Vitaitė. Jos ir ansamblio dalyvės B. Andrijauskienės austus kostiumus dėvi viso folkloro ansamblio „Seluona“ dalyviai. 2016 m. ansamblis tapo geriausio tautinio kostiumo nešiotojais tarp folkloro ansamblių. Šiuo metu kolektyvui vadovauja Diana Skarčinskienė. Folkloro ansamblis yra parengęs koncertines programas vestuvių tradicijų ir dainų, rūtos, medžioklės, arimo, šeimos, lino, alaus, šienapjūtės ir kitomis temomis.

Folkloro ansamblis „Pyniava“ (Ukmergė) kaip entuziastų būrelis įsikūrė 1997 m. prie Ukmergės policijos komisariato. Šis ansamblis yra didžiausias kolektyvas, dalyvausiantis festivalyje „Į vidurio Lietuvą susiėję“. Jame dainuoja ir muzikuoja net 32 įvairaus amžiaus ir profesijų atstovai. 2014 m. Nacionalinio transliuotojo LRT laidoje „Duokim garo!“ kolektyvas tapo vicečempionas. Jo repertuare yra seniausias bei autentiškiausias aukštaičių muzikinis folkloras – sutartinės. Ansamblio instrumentinę grupę sudaro dvi armonikos, du smuikai, dūdelė, būgnas, romansų grupei pritaria gitara, lūpinė armonikėlė.

30 metų, tiek gyvuoja Jonavos kultūros centro folkloro ansamblis „Laduta“. Nuo 2000 m. kolektyvas, vykdydamas tarptautinį kultūrinių mainų projektą „Ein saulelė aplink žemę“, dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose 14 šalių, tarp jų Portugalijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Turkijoje ir kitose.

Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“ yra sukūręs 14 teminių programų, kurios atspindi Kupiškio krašto papročius, jų autentiškumą. Bene seniausia iš jų etnografinis spektaklis „Vesėlios anoj šaly“, kuris pirmą kartą buvo suvaidintas 1999 metais, o 2004-iais, tuo pačiu pavadinimu, sukurtas filmas (režisierė Vilija Morkūnaitė, dailininkas Antanas Kalvelis). Spektaklis buvo atnaujintas (režisierė Jūra Sigutė Jurėnienė, dailininkė-scenografė Ingrida Rudzinskienė). 2017 metų pabaigoje kolektyvo „Kupkėmis“ vadovės Almos Pustovaitienės ir dalyvių pastangomis nacionalinė vertybė „Kupiškėnų vestuvės“ įtraukta į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 2019 m. etnografinio spektaklio sukūrimo 20-mečio proga sukurtas filmas „Kupiškėnų vesėlios anoj šaly“.

Edukacijos ir folkroko koncertas

Folkloro festivalio „Į vidurio Lietuvą susiėję“ metu gausu ne tik aukšto lygio mėgėjų meno kolektyvų pasirodymų, programoje numatytos sutartinių ir „Dievaitavimų“ edukacijos, folkroko koncertas.

Rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 2 d. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name (Radvilų g. 21) vyks kūrybinės dirbtuvės, kurių dalyviai mokysis aukštaitiško daugiabalsio dainavimo (sutartinių), plačiau su juo susipažins. Sutartinės pripažįstamos kaip lietuvių tradicinės muzikos fenomenas ir yra įtrauktos į „Unesco“ Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Sutartinių giedojimo užsiėmimus ves Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė – lietuvių liaudies dainų atlikėja, mokytoja, VšĮ „Etnoprojektai“ įkūrėja ir vadovė. Ineta dirba su vaikais ir suaugusiais, organizuoja vasaros stovyklas, veda įvairias edukacijas, skirtas pažinti ir pamilti lietuviškas dainas, tradicijas, organizuoja renginius, skirtus etno- krypties projektų populiarinimui, užsiima etno-krypties muzikos sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Mokymus Ineta ves su draugėmis, su kuriomis nuo vaikystės kartu mokėsi ir giedojo sutartines. Užsiėmimuose jai talkins Deimantė Narbutaitė ir Eglė Jačauskienė – grupių „Marga muzika“, „Lietis“ atlikėja bei Aistės Smilgevičiūtės pritariantysis vokalas.

Edukacija „Dievaitavimai“, kuri vyks rugsėjo 3 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name (Radvilų g. 21), tai kelionė žmogaus gyvenimo ratu su senaisiais lietuvių dievais ir deivėmis, į kurią kartu kviečia Gediminas Žilys, apeiginių dainų ir senosios lietuvių kultūros kūrėjas ir puoselėtojas. Gedimino vedami edukacijos dalyviai drauge patirs apeigines, senąja mitologija dvelkiančias giesmes, skirtas žmogaus gimimui, palaiminimui, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliu, deivei Saulei, Žemynai, Gabijai, Laimai, dievaičiui Perkūnui. Gediminas taip pat papasakos apie senovės baltų dvasinį pasaulį ir giesmėse slypinčius kultūros, mitologijos bei senosios religijos vaizdinius, kalbančius apie žmogų, apie santykį su supančiu pasauliu ir deivės Laimos nulemtą gyvenimo kelią. Gediminas Žilys – muzikantas, kūrėjas, vienas iš folkroko grupės „Atalyja“ lyderių ir grupės „Skylė“ muzikantas, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas.

Rugsėjo 3 d. 21 val. Didžiosios Rinkos aikštėje, Kėdainių miesto širdyje, siaus folkroko grupė „Atalyja“. Tai seniausiai grojanti lietuvių folkroko grupė, savo kūrybinį kelią pradėjusi dar aname tūkstantmetyje (1998 m.). Ji savo muzikoje suaudžia lietuvių folkloro ir roko, Vakarų klasikinės ir Indijos muzikos bruožus. Svarbiausią grupės repertuaro dalį sudaro kalendorinės dainos, sutartinės, karinės-istorinės, vestuvinės dainos. Grupės kūryba pasižymi profesionaliomis, skoningomis aranžuotėmis, turtinga tembrų palete, išradinga ritmika, savita polifonija. Tradiciniai lietuvių instrumentai (kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišis, dambrelis) išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais. Kai kurioms dainoms savitą rytietišką atspalvį suteikia indų instrumentai bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas).

Penkerių metų sukaktį šiemet švenčiantis festivalis „Į vidurio Lietuvą susiėję“ džiugins folkloro mėgėjus kokybiška muzika. Festivalio programoje vieni iš geriausių Aukštaitijos folkloro ansamblių, autentiškos edukacijos ir puikus folkroko grupės koncertas įtiks net ir išrankiausiam melomanui.

Informacijos ieškokite Kėdainių kultūros centro internetinėje svetainėje ir feisbuko paskyroje.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė, rengia Kėdainių kultūros centras.

Informaciniai rėmėjai: „Rinkos aikštė“, „Balticum TV“, „Kėdainių mugė“.

Parengė Daiva Burinskytė-Valdmonė