Finansinio sukčiavimo schemos tampa vis sunkiau atpažįstamos: dirbtinis intelektas sukčiams leidžia klonuoti žmonių balsus, kurti įtikinamus vaizdo skambučius, apsimesti artimaisiais ar autoritetingais asmenimis ir net realiuoju laiku palaikyti pokalbį. Ekspertai pastebi, kad keičiantis sukčių taktikoms turi keistis ir mūsų gebėjimas kritiškai vertinti informaciją bei atpažinti net ir pačias subtiliausias manipuliacijas.
Dar visai neseniai pagrindiniai patarimai saugantis nuo pinigų išviliojimo schemų buvo neatidaryti įtartinų nuorodų, neatsakyti į nepažįstamų žmonių žinutes ar atkreipti dėmesį į nusikaltėlių dažnai daromas klaidas. Tačiau šiandien šie požymiai tampa vis mažiau patikimi. Vis tobulėjanti dirbtinio intelekto (DI) technologija sukčiams leidžia kurti taisyklingus tekstus, tikroviškas nuotraukas ir vaizdo įrašus, o balso klonavimo technologijos iš vos kelių sekundžių garso įrašo gali sukurti įtikinamą žmogaus balso kopiją.
„Deja, šiandien pinigai išviliojami ir iš tokių žmonių, kuriuos apgauti, regis, turėtų būti sunku – verslininkų, išsilavinusių, kritiškai mąstančių žmonių. Jie dažnai negali patikėti, kad pateko į sukčių pinkles, nes iki tol manė, kad su jais taip nutikti tiesiog negali“, – sako Tomas Bataitis, atsakingo skolinimosi platformos „Credit24“ vadovas.
Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užfiksuota beveik 15,5 tūkst. sukčiavimo atvejų – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčiai kėsinosi išvilioti 58,8 mln. eurų, o gyventojų ir įmonių realūs nuostoliai siekė apie 20,5 mln. eurų.
Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį situacija buvo kiek geresnė nei pernai – iš viso užregistruoti 6 979 sukčiavimo atvejai, arba 10,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025-aisiais.
Nors klasikiniai sukčiavimo metodai niekur nedingo, pasaulyje ryškėja naujos, sparčiai tobulėjančių DI technologijų skatinamos tendencijos, kurios netruks pasiekti ir Lietuvą. JAV Federalinio tyrimų biuro duomenimis, 2025 m. šalyje gauta daugiau nei 22 tūkst. pranešimų apie sukčiavimą, kuriam panaudotas DI, o nuostoliai viršijo 893 mln. JAV dolerių.
Nuo suklastotos žinutės iki pokalbio su „artimuoju“
Sukčiavimo schemos tampa vis labiau personalizuotos – DI naudojamas tam, kad apgavystė būtų pritaikyta konkrečiam žmogui. Viena pavojingiausių šiandienos grėsmių – balso klonavimas. Nusikaltėliams pakanka internete rasti trumpą žmogaus vaizdo ar garso įrašą, kad sukurtų identišką jo balso kopiją. Paskambinę artimiesiems sukčiai prabyla balsu, kurį šie atpažįsta kaip savo vaiko, sutuoktinio ar draugo, taip lengvai įgydami aukos pasitikėjimą.
„Schema gali būti dar sudėtingesnė. Sukčiai gali derinti balso klonavimą su socialiniuose tinkluose randama informacija – žinoti, kaip žmogus vadina savo artimuosius, kur jie lankėsi, kokį automobilį vairuoja ar kur atostogauja. Tuomet scenarijus tampa gerokai įtikinamesnis. „Dukra“ gali paskambinti iš nepažįstamo numerio ir teigti patekusi į nelaimę, o „draugas“ – prašyti skubiai pervesti pinigų“, – teigia T. Bataitis.
Kitas žingsnis – suklastoti vaizdo skambučiai. Sukčius gali ne tik kalbėti pažįstamo žmogaus balsu, bet ir vaizdo skambučio metu rodyti jo atvaizdą. Tokie dirbtiniu intelektu sukurti ar pakeisti vaizdai ir vaizdo įrašai vadinami „deepfake“. Šiuo būdu kuriamas įspūdis, kad žmogus iš tiesų kalbasi su pažįstamu asmeniu, nors nei balsas, nei vaizdas nėra tikri.
Versle panašus principas gali būti naudojamas apsimetant vadovu ar kolega ir prašant skubiai atlikti pavedimą. Tokiose schemose technologija yra tik viena dėlionės dalių – svarbiausia išlieka psichologinis spaudimas: skubėjimas, autoritetas, baimė ar stiprios emocijos. Pernai Lietuvoje apsimetus netikrais įmonių vadovais buvo išviliota 199 tūkst. eurų. Palyginimui, 2024-aisiais ši suma siekė 104 tūkst. eurų.
Dar viena svarbi tendencija – DI pokalbių agentai, galintys palaikyti vis natūralesnį dialogą. Ateityje vis sunkiau bus tikėtis, kad sukčius išduos nenatūralus bendravimas, ilgos pauzės ar akivaizdžiai iš anksto paruošti atsakymai. Kitaip tariant, vien iš pokalbio pobūdžio atpažinti, kad bendraujame ne su žmogumi, o su DI paremtu sukčiavimo įrankiu, gali būti vis sunkiau.
„Vis dažniau susidursime ne su akivaizdžiai įtartina žinute, o su gerai apgalvotu scenarijumi, kuriame bus panaudota konkrečiam žmogui aktuali informacija. Tai reiškia, kad sukčiavimas taps mažiau panašus į atsitiktinį bandymą išvilioti pinigus ir labiau primins individualiai suplanuotą manipuliaciją. Todėl vien atpažinti tam tikrus sukčių naudojamus triukus nepakaks – svarbus taps pats įprotis kritiškai vertinti net ir labai tikrovišką informaciją“, – sako T. Bataitis.
Kaip atpažinti apgaulę?
Kadangi tobulėjant sukčių naudojamoms technologijoms vien iš balso, vaizdo ar žinutės turinio atpažinti apgaulę tampa vis sunkiau, sukčiavimo prevencijos ekspertai pataria nebandyti „deepfake“ atpažinti vien iš išorinių požymių. Šiuolaikinės klastotės gali būti pernelyg įtikinamos.
Todėl pagrindinė taisyklė turėtų keistis: reikėtų savęs klausti ne „ar tai tikras balsas?“, o „kaip galiu patikrinti, kas su manimi kalba?“. Ekspertai rekomenduoja apie galimus sukčiavimo scenarijus pasikalbėti šeimoje iš anksto, kai nėra streso.
„Vienas paprasčiausių sprendimų – šeimos kodinis žodis ar frazė, kurią žino tik artimiausi žmonės. Jei tariamas artimasis netikėtai paskambina ir prašo pinigų, tokio žodžio galima paprašyti dar prieš atliekant bet kokį veiksmą. Jei jo nežino, pokalbį reikėtų nutraukti ir susisiekti su artimuoju“, – pataria „Credit24“ vadovas.
Taip pat labai svarbu nepasiduoti skubėjimui. Frazės „reikia skubiai“, „niekam nesakyk“ ar „turiu tik kelias minutes“ turėtų būti signalas sustoti ir patikrinti informaciją. Šeimoje taip pat galima susitarti, kad didesni netikėti pavedimai nebūtų atliekami prieš tai nepasitarus su kitu artimuoju.
„Daugeliui tai ir puiki proga pagalvoti apie tai, ką veikiame socialiniuose tinkluose, kiek informacijos apie save juose viešiname. Vaikų ar šeimos narių vardai, kelionių įspūdžiai, kasdieniai įpročiai, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai gali suteikti sukčiams medžiagos įtikinamesniam scenarijui sukurti“, – teigia pašnekovas.
Svarbiausias sukčių ginklas – ne technologija, o psichologija
Nors DI suteikia sukčiams naujų galimybių, apgavysčių esmė nesikeičia – tai visų pirma psichologinis manipuliavimas. Nusikaltėliai taikosi į emocijas, siekia sukelti stiprų impulsą veikti greičiau, nei spėjama kritiškai įvertinti situaciją.
„Dažniausiai tai klasikinės psichologinės priemonės, kurios šiandien tiesiog įvilktos į modernų technologinį rūbą. Viena svarbiausių atsargumo priemonių – iš anksto sau pasakyta taisyklė: bet koks netikėtas prašymas skubiai pervesti pinigų ar atskleisti duomenis yra signalas sustoti“, – reziumuoja finansų ekspertas.
Jei pinigai vis dėlto buvo pervesti sukčiams, svarbu nedelsiant susisiekti su banku, išsaugoti visus su įvykiu susijusius įrodymus ir pranešti apie incidentą policijai.
PŽ
