Praėjusiais metais, dėl karantino apribojimų, tradiciškai gegužę vykstantys Europos muziejų nakties akcijos renginiai, kartu pažymint ir Tarptautinę muziejų dieną, Kėdainiuose buvo atidėti. Todėl šiemet, pasibaigus karantinui, Muziejų naktis vėl sugrįžo į Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją.

Liepos 3 d., šeštadienį, J. Monkutės-Marks muziejus šiame tarptautiniame, Europos muziejus apjungiančiame renginyje dalyvavo jau 15-tą kartą. Būta mažiau šurmulio, pramogų, tačiau šios Europos muziejų nakties renginių kėdainiškiai labai laukė.

Projekto baigiamasis renginys

Šiais metais Muziejų naktis buvo kitokia – muziejaus parkelyje nevyko meninės dirbtuvės, prie kurių daugelis buvo įpratę, tai buvo Kėdainių rajono savivaldybės finansuoto kultūros projekto „Žaidžiame simpoziumus Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje“ baigiamasis renginys, kuris buvo pristatytas visuomenei.

Vakaro metu prof. dr. Remigijus Venckus skaitė paskaitą „Kaip aš kuriu fotografiją?“.

Buvo pristatyta virtuali paroda, kurioje matyti, ką projekto dalyviai veikė, kokie darbai buvo sukurti. ,,Birželio mėnesį buvo surengti septyni mini kūrybiniai simpoziumai – tapybos, tekstilės, odos, keramikos, fotografijos, skulptūros, šokio improvizacijų pamokos. Simpoziumų metu buvo sukurta gausybė originalių darbų, jaunieji kūrėjai labai laukė, kada juos galės pasiimti, todėl būtent šeštadienį jie vėl atvyko į muziejų pasigrožėti paroda ir parsinešti savo darbus į namus.

Vaikai ir jaunuoliai, ,,žaisdami simpoziumus“, sukūrė tikrai gražių darbų – lipdė sniego baltumo angelus, improvizavo, naudojo įvairias dailės raiškumo priemones, susipažino su Kėdainių krašto menininkais“, – pristatė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė, Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kuratorė.

Apžiūrėjo parodą, klausėsi paskaitos

Visi muziejų lankytojai galėjo abiejuose muziejaus aukštuose apžiūrėti Janinos Monkutės-Marks kūrybos darbų parodą ,,Dovana Tėviškei“ bei kitas ekspozicijas.

Muziejų nakties dalyviai susidomėję klausėsi paskaitos apie fotografiją. (A. Raicevičienės nuotr.)

Visi norintys galėjo dalyvauti paskaitoje „Kaip aš kuriu fotografiją?“, kurią skaitė prof. dr. Remigijus Venckus (Vilniaus Gedimino technikos universitetas).

Šį lektorių kėdainiškiai jau pažįsta iš jo šį pavasarį J. Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje surengtos fotografijų parodos „Kvėpavimas ir gurkšnis“, anksčiau jis yra skaitęs paskaitą Daugiakultūriame centre bei Kėdainių lietuvių ir švedų draugijoje.

Menininkui kuklumas netinka ,,prie veido“

Prof. dr. Remigijus Venckus, prikaustęs susirinkusiųjų dėmesį, pasakojo, kaip jis pats kuria fotografiją, kaip ją matyti ir suprasti turi žiūrovas, dalinosi žymių žmonių požiūriu, patirtimi bei mintimis apie fotografiją.

,,Menininkui kuklumas netinka ,,prie veido“, tai supratau dar bakalauro studijų metais, nes tuos žodžius man nuolat sakydavo bakalaurinio darbo vadovas. Supratau, kad kuklumą reikia kažkur ,,padėti“. Nereikia laukti, kad tavęs, kaip kūrėjo, paprašys papasakoti, pristatyti, turi pats ,,kapstytis“, užsiimti savo analize, kurti, bet ir turi mokėti paaiškinti, ką kuri. Aš visą laiką, jei nesutrukdo pandemija, atidarydamas parodą, skaitau paskaitą, taip užsimezga dialogas su parodos lankytoju.

Nors J. Monkutės-Marks muziejuje mano parodoje buvo eksponuota apie 50 darbų, bet aš mašinoje jų atsivežiau kokius 400. Aš darbus pritaikau prie kiekvienos konkrečios erdvės. Galvoju, ką aš galiu pasakyti visiems žiūrovams per tą erdvę, per tą aplinką. Stengiuosi truputėlį kažką papasakoti“, – komentavo fotomenininkas.

Fotografija turi muziejinę vertę

Lektorius prisipažino, kad jam fotografijos eksponavimas – tam tikras malonumas, pokalbis su savimi ir tuo pačiu žaidimas. ,,Mano kūryboje yra įvardintos dvi kryptys – viena iš jų yra dokumentinė kryptis, kurios aš beveik nevystau, bet taip nutinka bet kokiam fotografuojančiam žmogui, kad dokumentinių kadrų prirenki didelį kiekį ir iš tų kadrų anksčiau ar vėliau gali pabandyti sukurti kokią nors kolekciją ir gana įdomią. Vienas menotyrininkas yra sakęs, kad fotografija, kokia ji bebūtų, ji turi muziejinę vertę“, – taikliai pastebėjo jis.

Kita šių laikų problema, kurią įvardino prof. dr. Remigijus Venckus, yra perteklius vizualinių vaizdų, nes mes nebeatsirenkam, kas yra ir dėl ko yra. Bet to nereikia išsigąsti, nes, kaip teigė jo pacituotas vienas garsus Lietuvos meno atstovas, mes gyvename kultūros ,,šiukšlyne“. Per tam tikrą laiką kultūros dalis ,,išsivalo“.

Fotografija kaip faktas

Fotografijos prigimtis būti faktu. Tai yra įrodymas kažkur buvimo tavęs, įvykio ar situacijos.

,,Man fotografija yra kūrybos forma, kurioje aš galiu pasikalbėti labiau su savimi. Mano gyvenime visada buvo mintis ką nors paeksperimentuoti, ką nors sukurti. Yra paradoksas, kai žiūri į fotografijas, matai, kad tu, esantis tame kadre, esi jaunas praeityje, o dabar tu esi dabartis, bet tas kadras, kuris yra fotografijoje, jis dar jaunės, o tu tiktai sensi. Tai yra toks paradoksas, apie kurį buvo rašoma spaudoje, buvau cituojamas: ,,Mano portretas fotografijose tik jaunės, o aš tikrovėje tik sensiu ir galiausiai mirsiu“.

Fotografija yra kaip priemonė, kaip faktas, įrodymas, kad tai nutiko ir antra, tai priemonė, kuri gali padraskyti mums žaizdas, priminti mums apie mūsų patirtis“, – komentavo prof. dr. Remigijus Venckus, toliau analizavęs, kodėl tiek daug turime vaizdų mūsų kultūroje ir kodėl jie dominuoja.

Po atviru dangumi

Vakarą vainikavo asociacijos „Pripučiamas filmas“ kino seansas po atviru dangumi J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos parkelyje.

Tai buvo puiki proga turiningai praleisti vakarą, išeiti iš namų, pabūti muziejaus aplinkoje bei gyvai pabendrauti su senais pažįstamais.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.