Tradicinių amatų centro Arnetų name durys beveik niekuomet neužsidaro. Kasdien čia apsilanko dešimtys vaikų, dalyvaujančių įvairiose edukacinėse veiklose. Dalis jų, netyčia čia užsukę su klase, susižavi demonstruojamais ama­tais ir patys ryžtasi mokytis senųjų tradicinių amatų.

Tradiciniais amatais susidomėjusių vaikų darbai pristatomi konkursuose. Vienas tokių – Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursas „Sidabrinis vainikėlis“, į kurio regioninį turą, vyksiantį Panevėžyje, pasiūlyta 10 jaunųjų kėdainiečių darbų. Tiesa, jaunųjų kėdainiečių darbų, pasiūlytų konkursui, buvo žymiai daugiau, tad vertinimo komisijai teko nelengva užduotis išrinkti pačius geriausius, kurie atstovaus mūsų rajoną kitame etape.

„Pavasaris“. Drožinio autorius Marius Jucevičius.

Norėtų didesnio aktyvumo

Praėjusį penktadienį Tradicinių amatų centre Arnetų name vyko Kėdainių rajono vietinio turo-parodos uždarymas, kurio metu apdovanoti visi jaunieji konkurso dalyviai.
Iš viso parodai buvo pateikti 23 darbai, kurių didžioji dauguma yra Tradicinių amatų centrą Arnetų name lankančių mokinių.

„Mūsų kiekvienas amatininkas paruošė po kelis vaikus, labai džiugu, kad beveik visi centrą lankantys vaikai pateko į kitą etapą. Konkurse taip pat dalyvavo dalyvavo Krakių M. Katkaus gimnazijos merginos, pristačiusios pintines juostas, taip pat daug darbų pristatyta iš Josvainių gimnazijos, jos Pernaravos skyriaus“, – sakė Regina Lukminienė, Tradicinių amatų centro vadovė.
Nemažai mokinių paruošė ir Audrius Vasiliauskas, atstovaujantis net tris ugdymo įstaigas, taip pat Mindaugas Mažalis.

„Labai norisi, kad būtų aktyvūs ir kiti mokyklų dailės, technologijų dalykų mokytojai. Nes gabių vaikų yra tikrai nemažai, tad, manau, reiktų pačių mokytojų stumtelėjimo ir paskatinimo“, – pabrėžė R. Lukminienė.

Tačiau, pasak pašnekovės, šiais metais darbų sulaukta kiek mažiau nei pernai. Nors sklaida buvo ir nemaža.

„Suprantu, kad vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, tačiau susidėliojus prioritetus, viską įmanoma suspėti. Pavyzdžiui, mokytojas A. Vasiliauskas, drožybos amato mokytojas, dirbdamas net trijose ugdymo įstaigose, sugebėjo paruošti nemažą būrį mokinių. Be to, vienas jo mokinys dabar labai rimtai svarsto apie tolimesnes drožybos studijas. Džiugu, kad šis vaikinas atrado savo vietą ir mėgiamą amatą“, – šyptelėjo R.  Lukmienė.

Motyvuoja tolesnei veiklai

Išrinkti geriausius darbus, pasak pašnekovės, būna sudėtinga visada. „Kai pamatome, kad iki patekimo į kitą turą trūksta tiek nedaug, visada motyvuojame vaiką, kad jis ir toliau tęstų veiklą, toliau tobulėtų“, – sakė R. Lukminienė. Šių laikų vaikas, pasak pašnekovės, yra labai aktyvus, o vaikams ir jaunimui amatai, kurie reikalauja kruopštumo, jaunuolius sukoncentruoja, nuramina.

Šiuo metu Tradicinių amatų centre Arnetų name rengiami edukaciniai užsiėmimai, kuriuos veda sertifikuoto tautinio paveldo produktų amatininkai, vykdomos neformalaus vaikų švietimo programos, vykdoma Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, organizuojamos tradicinių amatininkų parodos, paskaitos, seminarai. Amatai pristatomi Kėdainių rajono ir respublikiniuose renginiuose. Amatų centre jau įvyko daugiau nei 2 tūkst. užsiėmimų. Čia dirba trylika sertifikuotų amatininkų. Amatų centre galima užsisakyti šešias edukacines programas: vytelių pynimo, audimo, juostų rišimo, medžio drožybos, keramikos. Prieš šv. Velykas yra organizuojami margučių dažymo mokymai.

Prisideda prie vaiko tapatybės formavimo

„Vaikui labai svarbūs amatai ir tradicijos, mat pirmiausiai, tai yra mūsų savastis. Per juos vaikas turi galimybę pajusti lietuviškumą, savo tapatybę, taip pat ir būti išskirtiniu. Turime vieną vaikiną – Vygintą iš Profesinio rengimo centro, kuris užsikabino austi vytines juostas. Labai džiaugiuosi, kad jis taip į jas įniko, jo darbai ir į tolimesnį konkurso„Sidabrinis vainikėlis“ etapą iškeliavo. Vaikinas tikrai yra labai užsidegęs, ateina pas mus ir po pamokų, ir atostogų metu, bet kada, kai tik turi laisvo laiko. Labai smagu, kad tokių vaikų turime ir todėl mūsų amatai neišnyks. Atėję čia, į amatų centrą, vaikai turi galimybę tobulėti. Džiugu, kad amatų centras nuolat gyvas, durys niekada neužsidaro“, – kalbėjo R. Lukminienė.

„Tradiciniai amatai ypač svarbūs vaiko raidai bei jo tapatybei. Visa tai ugdo kantrybę, susikaupimą, lietuvybę – juk čia mūsų liaudies raštai. Mano giminėje iš kartos į kartą, jau šimtą metų perduodami tie patys raštai, tokiu pačiu būdu audžiami. Vaikas turi galimybę prie to prisiliesti. Pastebiu, kad jaunuolių požiūris į amatus, pradžioje ir po kiek laiko, pabandžius tradicinius amatus pačiam, labai pasikeičia. Štai ir Modesta – tik atėjusi austi, mergina labai norėjo austi spalvotai. Po kiek laiko ji jau sako ne, vis dėlto gražiausi siūlai yra būtent lininiai, nespalvoti. Tarsi grįžo prie savų šaknų. Visa veikla čia padeda vaikui suvokti mūsų tradicijas, papročius, mūsų kasdienę protėvių istoriją“, – sakė Milda Petraitienė, šiuo metu amatų centro audimo paslapčių mokanti 11 vaikų.

Kuo sužavėjo tradiciniai lietuviški amatai?

Juostų pynimo amatininkė Loreta Steponavičienė su savo mokinėmis: Laura Steponavičiūte bei Saule Balsyte (dešinėje).

Saulė Balsytė

„Buvau vienoje vasaros stovykloje (ten buvau savanore), kurioje mokytoja Loreta Steponavičienė mokė vaikus įvairių darbelių. Pasidomėjau, iš kur ji pati viso to išmoko. Na, ir netrukus gavau kvietimą ateiti į Arnetų namus ir pačiai viso to išmokti. Tad nuo šio rugsėjo pradėjau šias nuostabias pintines juostas kurti. Man labai patiko, nes tai tapo puikiu laisvalaikio praleidimo būdu, taip pat ir viena atsipalaidavimo formų. Esu labai užimta, turiu daug veiklų, tačiau rasdavau laiko pinti juostas, pavyzdžiui, žiūrėdama kokį filmą. Ateinu ir čia, į Arnetų namus, labai šilti žmonės čia renkasi. Bandžiau išmokyti ir mamą, bet kol kas jai nelabai sekasi. Tačiau tikiuosi jau netrukus rimčiau pradėti mokyti, nes jai patinka, kaip aš leidžiu laisvalaikį – būtent pindama juostas. Kol kas moku tik du pynimo būdus, yra dar ir trečias, kurį žadu perprasti. Be to, dar norėsiu išbandyti ir vytines juostas.“

Modesta Paškevičiūtė prie savo kūrino.

Modesta Paškevičiūtė

„Mano biologijos mokytoja pasiūlė ateiti į Arnetų namus, sakė, tada parašys dešimtuką. Atėjusi „užsikabinau“, labai patiko viskas, ką pamačiau. Žinoma, buvo momentų, kai nebenorėjau eiti. Bet vėl atsirado motyvacija ir vėl audžiu toliau. Amatai tarp jaunimo nėra labai populiarus dalykas, kai kada gali sulaukti net smerkimo. Tačiau aš ausdama labai gerai jaučiuosi, atsipalaiduoju, visos problemos užsimiršta, viską sudedu į audinį. Visiems atrodo, kad audimas yra sunkus užsiėmimas, tačiau ten, sėdint prie staklių, viskas yra paprasta – juk tai yra mašina. Kol bus galimybės, ausiu ir ateityje.“

Regioninio „Sidabro vainikėlio“ turo dalyviai

Modestos Paškevičiūtės (14 m.) austinis keturnytis rankšluostis ir keturnytis rankšluostis su išrinktu tekstu „Atkurtai Lietuvai 100“ (Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centras Arnetų name, Audimo būrelio vadovė amatininkė Milda Petraitienė);

Lauros Steponavičiūtės (11 m.) „Pintinės juostos“, Saulės Balsytės (17 m.) „Pintinės juostos“, Vyginto Batmanovo (16 m.) „Vytinės juostos“ (Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centras Arnetų name, Juostų rišimo būrelio vadovė amatininkė Loreta Steponavičienė);

Kotrynos Klevinskaitės (13 m.) „Pintinėlė su drugeliu“, „Suvenyrinė dėžutė su antvožu“, „Pintos ir rištos kompozicijos rėmelyje“, „Vašku marginti margučiai“ (Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centras Arnetų name, Vytelių pynimo būrelio vadovė Birutė Šinkūnienė);

Justinos Povilauskaitės (16 m.) „Sodas“ (rugio šiaudas), Kornelijos Maziliauskaitės (15 m.) „Karpytos iš popieriaus užuolaidėlės“ (Kėdainių r. Josvainių gimnazija, mokytoja Albina Mackevičienė);

Mariaus Jucevičiaus (14 m.) „Pavasaris“ – medžio drožyba (Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centras Arnetų name, Drožybos būrelio vadovas amatininkas Audrius Vasiliauskas);

Luko Butrimavičiaus (14 m.) „Rankšluostinė Lietuvai“ – medžio drožyba, Manto Lagunavičiaus (14 m.) „Skrynelė“ ir „Lėkštė“ – medžio drožyba (Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, mokytojas Audrius Vasiliauskas).