Užsitęsę šalčiai neaplenkė nė vieno Lietuvos rajono, o šalies ūkininkai nuo jų nukentėjo skirtingai. Nors dalyje regionų stebima tikrai prasta situacija, kai kuriose vietovėse pasėliai.
„Ko gero, visi tikėjosi, kad šalnos tęsis tik kelias dienas, tad trečią savaitę trunkantis šalčių maratonas gerokai sustabdė visus ūkio darbus.
Šios temperatūrų anomalijos neišvengiamai atsiliepė ir pasėlių sveikatai: kai kur situacija – tikrai nėra dėkinga.
Todėl ateinanti šiluma bus tarsi išganymas ir ženklas imtis skubių gelbėjimo darbų“, – teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Dalyje Panevėžio rajono pakako drėgmės
Anot G. Pšibišauskienės, praktiškai visa Lietuva kentėjo ne tik nuo šalčių, bet ir kritulių stygiaus – ypač prasta situacija Šakių rajone, kur buvo oficialiai paskelbta sausra. Išsiskiria tik dalis Panevėžio regiono, kur kritulių buvo pakankamai.
„Augalai patiria stresą ne tik nuo šalčio, vandens stygiaus, bet ir nuo anksti pabudusių kenkėjų Tačiau jei gamta ims ir apsisuks 180 laipsnių kampu, lietaus perteklius taip pat gali pridaryti rūpesčių. Vis dėlto, artimiausių dienų prognozės nuteikia maloniai: laukiame ir šiltesnių dienų, ir gausesnių kritulių, nes juk ne už kalnų vasara“, – sako specialistė.
Pasėliams – pakankamai vilties atsigauti
Kaip komentuoja agrotechnologijų ekspertė, nors kviečiai – viena atspariausių žemės ūkio kultūrų, užsitęsę šalčiai – net iki 9 laipsnių šalčio rytinėje Lietuvos dalyje – juos itin paveikė. Pasak jos, įšalo netgi centrinė grūdo stiebo dalis, atsakinga už vandens ir maistinių medžiagų tekėjimą į lapus.
„Tai reiškia, kad tokie pasėliai neturės tinkamo imuniteto prieš puolančias ligas. Be to, jie bus silpnesni, prasčiau vystysis ir nebus pasiruošę kitokio pobūdžio stresui, pavyzdžiui, vandens stygiui vasarą. Todėl pravartu pasitelkti produktus, savo sudėtyje turinčius silicio. Silicis storina ląstelių sieneles ir skatina augalus gaminti storesnį vaško sluoksnį: tai padidina pasėlių atsparumą sausrai, taip pat šalčio ir karščio sukeltam abiotiniam stresui“, – sako G. Pšibišauskienė.
Anot jos, silicis kartu su kaliu skatina vandens kaupimą augalo ląstelių vakuolėse, o tai užtikrina didesnį gyvybingumą, efektyvesnes biochemines reakcijas ir intensyvesnį augimą.
Šalčiams pasitraukus, ateis kenkėjai
Vertinant pastarųjų savaičių oro temperatūros įtaką kitiems pasėliams – rapsams, specialistė pastebi ir kitą problemą – prabudusius kenkėjus. Užsitęsę šalčiai galėjo pristabdyti jų plitimą, bet grįžtanti šiluma gali pakeisti situaciją.
„Kopūstiniams stiebiniams paslėptastraubliams šilta žiema ir gan šiltas pavasario startas buvo palankūs, dėl to daugelyje regionų, išskyrus rytinę šalies pusę, rapsų augalus jie pažeidė gausiai. Atšilus orams teks pradėti rapsų pasėlius saugoti nuo ankštarinių paslėptastraublių ir gumbauodžių, žiedinukų“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, dalies pasėlių centrinio stiebo žiedynai buvo jautrūs šalčiui ir neužmezgė ankštarų, taip pat sudžiūvo ant stiebų neatlaikę šalnų. Tam įtakos turėjo stiebinių paslėptastraublių sukelti pažeidimai, stiprios šalnos ir dėl to prastai įsisavintos trąšos.
„Tačiau rapsai – didelio potencialo augalai, gebantys atželti. Todėl sulaukus šilumos ir kritulių, jie pradės žydėti ir antrą kartą, o stiebai – augti ir auginti naujas atžalas. Vis dėlto, ūkininkų laukia dar vienas svarbus darbas: šalnų paveiktiems pasėliams panaudoti tinkamus fungicidus“, – sako G. Pšibišauskienė.
Tręšti galima jau dabar
Norint tinkamai pasirūpinti rapsais ir kitais pasėliais, specialistai dalijasi aktualiomis rekomendacijomis. Mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus teigimu, patartina augalus praturtinti azoto pagrindu pagamintais preparatais.
„Pavyzdžiui, šalnų nualintiems rapsams žemės ūkio ekspertai Vokietijoje rekomenduoja pasitelkti karbamidą: jo reikės iki 30 kg vienam hektarui, jį išpurškiant jau dabar, net žydint rapsams.
Tačiau žydinčių rapsų gaivinimui yra ir saugesnių bei efektyvesnių produktų, savo sudėtyje turinčių lėtai atpalaiduojamo azoto (karbamido formaldehido formoje). Tokie produktai yra saugūs net ir naudojant didesnes normas, o jų efektyvumas – itin aukštas“, – sako A. Lukoševičius.
Pasak specialisto, azoto pagrindu sukurti preparatai gali būti naudojami tiek žieminiams, tiek ir vasariniams javams, taip skatinant augalų augimą visą vegetacijos laikotarpį. Jis pabrėžia, kad azotas, naudojamas tręšimui per lapus, yra visiškai panaudojamas augimo skatinimui. Todėl jų efektyvumas – išskirtinai aukštas didinant derlingumą ir gerinant augalų kokybinius rodiklius.
Pataria investuoti į originalias priemones
Nors orai primena ne artėjančią vasarą, bet pavasario vidurį, žemės ūkio ekspertai ragina pernelyg nelaukti ir jau dabar imtis reikalingų sprendimų apsaugant pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Anot jų, atšilus orams, nuo šalčių nukentėjusius augalus ims atakuoti kenkėjai ir ligos: augalų atsparumas dėl užsitęsusių nepalankių orų yra gerokai silpnesnis nei įprastai.
Pesticidų produkto eksperto Petro Kiseliovo teigimu, žieminiai kviečiai šiuo metu bamblėja ir augina 2–3 lapą (skaičiuojant nuo viršaus), po poros savaičių pasirodys ir vėliavinis lapas, kurio apsauga nuo ligų – ypač svarbi.
Pasak jo, daugelis ūkių fungicidus panaudojo dar prieš tris savaites, o nusistovėję šalti orai ištęsė fungicidų panaudojimo laiką. Todėl rekomenduojama tik atšilus orams nedelsiant panaudoti fungicidus.
Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
