„Swedbank” vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad nors sausio mėnesį dar buvo matomas 0,6 proc. vidutinis kainų augimas, tai tik „paskutinis pasispardymas“, kuris buvo sukeltas ne infliacijos, bet kitų faktorių. Pasak jo, jau keturis mėnesius matomas metinės infliacijos lygio kritimas, kas turėtų reikšti kainų mažėjimą.
„Per sausį vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo 0,6 procento ir buvo 18,4 proc. didesnės nei prieš metus. Šis kainų padidėjimas yra paskutinis pasispardymas – vidutinį kainų lygį pakėlė nuo metų pradžios padidėjusios elektros, dujų, vandens kainos, bei didesni akcizai alkoholiui ir tabakui (jei ne šie veiksniai jau būtume matę mėnesinę defliaciją). Metinė infliacija mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, jos kritimas dar įsibėgės“, – savo feisbuko paskyroje komentavo N. Mačiulis. Ekonomistas pridūrė, kad mažėjantis visuomenės vartojimas ir krentantys mažmeninės prekybos mąstai taip pat skatins įmones mažinti savo prekių kainas.
„Atlyginimų augimas šiemet sieks beveik 10 procentų, todėl sunku tikėtis daugelio paslaugų pigimo, tačiau pigesnių prekių bus“, – teigė N. Mačiulis. „Vangėjanti mažėjanti mažmeninė prekyba paskatins įmones greičiau mažėjančius kaštus parodyti ir galutiniams vartotojams“, – pridūrė jis. Galiausiai N. Mačiulis tvirtino, kad labiausiai matomas kainų kritimas žaliavų, energetinių resursų ir transporto sektoriuose. Visa tai, anot jo, prisidės prie tolesnio infliacijos lygio mažėjimo ir skatins kainų mažėjimą.
„Euras dolerio atžvilgiu sustiprėjo dešimtadaliu, dėl to atpinga visos žaliavos, už kurias mokame JAV doleriais. Kviečių kaina nuo piko nukrito daugiau nei trečdaliu, po didelio spurto pradėjo mažėti žaliavinio pieno supirkimo kainos, panašiai ir su kai kuriomis kitomis maistinėmis žaliavomis. Elektra ir gamtinės dujos biržose nekainuoja nė trečdalio to, ką kainavo praėjusių metų vasarą. Konteinerio atplukdymas iš Šanchajaus į Roterdamo uostą prieš pusantrų metų kainavo 15000 eurų, šiandien – mažiau nei 2000 eurų“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad išankstinė metinė infliacija sausį, lyginant su praėjusių metų sausiu, sudaro 18,4 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šį sausį, lyginant su 2022 m. sausiu, labiausiai brango kietasis kuras (104,7 proc.), elektra (65,1 proc.), dujos (45,4 proc.). Šilumos energija pabrango 14,6 proc. o degalai ir tepalai – 7,3 proc.
Tarp maisto produktų, pieno ir jo produktų bei kiaušinių kainos kilo 40,9 proc., duona ir grūdų produktai – 38,6 proc., kava, arbata ir kakava – 36,1 proc., cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai – 34,2 proc. Aliejaus ir riebalų kainos didėjo 34,4 proc., niekur kitur nepriskirtų maisto produktų – 35,3 proc. Daržovės brango 21,2 proc.
Valgyklų paslaugos brango 29,2 proc., trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekės – 22,5 proc. Gaminiai ir medžiagos būsto priežiūrai ir remontui pabrango 19,7 proc., asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas – 18,3 proc.Vis tik per metus atpigo telefonų ir telefaksų įranga (4,4 proc.) bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginiai (4,9 proc.).
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
