Įstatymas, leidžiantis fiziniams asmenims bankrutuoti, Lietuvoje buvo priimtas 2013 metais. Nuo jo įsigaliojimo dienos jau iškelta daugiau nei 3000 bylų, tačiau ne kiekvieno norinčio „nusirašyti“ skolas prašymai teisme tenkinami, rašoma pranešime spaudai.

Fizinių asmenų bankroto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Kieras pastebi, kad  praktikoje kyla klausimas, ar asmuo gali bankrutuoti, ar teismas jam iškels bankroto bylą, jeigu skolos įgytos dėl žalingų įpročių ir nebesugebama jų grąžinti.

Atsakymą pateikia Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostata, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).

Atrodytų, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog nepavyks bankrutuoti, jei skolos įgytos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, ar dėl azartinių lošimų, tačiau ką įstatyme reiškia nurodyti „kiti“ žalingi įpročiai?

„Žalingą įprotį“ Visuotinė lietuvių enciklopedija apibrėžia kaip susiformavusį polinkį, kuris kenkia žmogaus sveikatai ar jo socialiniam gyvenimui (šeimos santykiams, darbui), kartais – aplinkiniams.

„Lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma, kad terminas „žalingas įprotis“ (angl. addiction) kilęs iš lotynų kalbos ad dicere, reiškiančio „pasidavimą“. Žalingam įpročiui pasiduodama, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tam tikrą savo veiklą ar tam tikros medžiagos vartojimą. Žalingais įpročiais, be kitų, įvardijami, pavyzdžiui, persivalgymas, kleptomanija, melavimas, keikimasis, nepaaiškinamos pravaikštos, bėgimas iš pamokų.

Taigi, žalingi įpročiai gali būti susiję ne vien su sveikatos aspektu (piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis), bet ir su asmens veikla ar neveikimu, kuriems asmuo turi neatsispiriamą polinkį, virtusį vidiniu poreikiu jį kartoti, pavyzdžiui, užsiimti tam tikra, pamažu nekontroliuojama tampančia, veikla, nesilaikyti draudimų ir pan.

Kaip pavyzdį galima pateikti atvejį, kai asmuo eismo įvykio metu padaro žalą kitiems asmenims ir iš jo yra atimama teisė vairuoti automobilį. Tačiau, nepaisydamas to, asmuo ir toliau neturėdamas teisės vairuoja, nuolat įkliūva pareigūnams, jo skolos padvigubėja arba patrigubėja. Toks asmens elgesys gali būti priskiriamas prie žalingų įpročių ir tokiam asmeniui teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tos pačios rūšies pažeidimų pakartotinumas suponuoja pagrindą asmens elgesį – sistemingą nusistovėjusių visuomeninio elgesio taisyklių nepaisymą – pripažinti žalingu įpročiu Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme. Visuotinai priimta elgesio taisyklė – laikytis kompetentingų institucijų įstatymo pagrindu nustatytų draudimų. Todėl dėl įpročio vairuoti transporto priemonę, nors tokia teisė asmeniui atimta, atsiradusi žala, kuri galiausiai lėmė asmens nemokumą, negali būti „nurašoma“ fizinio asmens bankroto metu.

Dažnai vien pažodinio įstatymo skaitymo nepakanka – tą ir iliustruoja plačiai aiškinama žalingo įpročio sąvoka fizinio asmens bankroto procese.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.