Dvylikos metų Linas (vardas pakeistas, tačiau tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) jau maždaug dvi savaites eina į kitą mokyklą – Juozo Paukštelio progimnaziją. Dėl nesutarimų Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje Lino tėvai nutarė pakeisti ugdymo įstaigą. Berniuko tėvai sako, kad buvusioje mokykloje likti nebenorėjo ir jų sūnus. Vaiko elgesiu skundėsi kelios klasės vaikų mamos, tačiau, anot pašnekovų, jokios pagalbos vaikui mokykla nepasiūlė ir nesuteikė. „Kas vadovauja šiai mokyklai – kelios mamos ar direktorė?“ – klausia kėdainiečiai.
Nebuvo pasiūlyta jokia pagalba
Linas į „Aušros“ progimnaziją atėjo prieš pat paskelbiant karantiną, tad pernai beveik visus metus mokėsi nuotoliniu būdu. „Aušros“ progimnaziją, sūnui baigus pradinę mokyklą, tėvai pasirinko todėl, kad ji – arčiau namų, patogus susisiekimas.
Bet šiemet, prasidėjus mokslo metams, atsirado problemų. Lino tėtis Aidas sako, kad viskas prasidėjo po to, kai grupė mokinių savarankiškai išėjo į greta esančią Ledo areną ir ten tarp vaikų įvyko incidentas.
„Mano žiniomis, jie susistumdė. Nuo to laiko, jei kas nors vykdavo, kaltas nuolat būdavo Linas. Nors net klasės auklėtoja jį gynė ir sakydavo, kad tai ne jis. Mums susidarė įspūdis, kad viską daro kelios šios klasės vaikų mamos – pats savo akimis mačiau susirašinėjimo programėlėje, kaip jos rašė: liko nebedaug, mamos, suremkime pečius, jau matosi tunelio gale šviesa. Pagal vieną iš žinučių galima suprasti, kad mamos kalba ir apie savo vaikų kurstymą – kad Linas būtų greičiau pašalintas iš klasės.
„O jis juk paauglys. Jam ką nors pasako – gali ir pastumti, gali atsikirsti. Todėl šeimoje nutarėme, kad iš viso pakeisime mokyklą. To norėjo ir mūsų sūnus, į „Aušros“ progimnaziją jis eiti nebenorėjo. Vaikas tapo jautresnis, imdavo verkti“, – kalbėjo Lino tėtis.
Netrukus mokyklos administracija mus pakvietė į Vaiko gerovės komisijos posėdį. Jame daug kalbėjo direktorės pavaduoja, ji dėstė, ką Linas padarė blogai. Mes net neturėjome galimybės įsiterpti. Nei aš, nei sūnus negalėjome nieko pasakyti“, – pasakojo Lino tėtis.
Vyras nebuvo supažindintas ir su informacija, kas dalyvauja posėdyje. Iš karto po jo priimtas sprendimas: Linui skiriamas mėnuo, per tiek laiko turėtų pasikeisti jo elgesys.
Berniuko tėvai šioje istorijoje sako nesuprantantys kelių dalykų. Pirma, jei vaiko elgesys toks problemiškas, kodėl elektroniniame dienyne įrašytos tik dvi pastabos? Kodėl jie nieko nežinojo anksčiau? Ir antra – kodėl, jei mokykla matė, kad vaikas turi problemų, jam nebuvo pasiūlyta psichologo pagalba?
Socialinė darbuotoja užsiminė apie kalėjimą
Pasak Lino tėvų, per kelis mėnesius Linui elektroniniame dienyne buvo įrašytos dvi pastabos. Viena dėl to, kad pastūmė mergaitę, kita – nes pro langą išmetė vieno vaiko striukę.
Lino mama Jolita pasakojo, kad ji kartu su Linu lankėsi pas socialinę darbuotoją. „Ji pasakė, kad tokio vaiko ateitis yra kalėjime. Aš negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu, o Linas pravirko. Vėliau socialinė darbuotoja paaiškino, kad ji neturėjo mintyse būtent Lino, tačiau kalbėjo bendrai“, – kalbėjo vaiko mama.
Tėvai sako pastebėję, kad skiriasi ir mokyklos vadovės bendravimas tada, kai jie kalbasi su ja atskirai, ir tada, kai pokalbiuose dalyvauja jos pavaduotoja.
Dar labiau tėvus nustebino žinia, kad nebus laukiama mėnesio, per kurį Linas tariamai turi pasitaisyti – nutarta jį perkelti į kitą klasę. Toks sprendimas priimtas po neseniai įvykusio tėvų susirinkimo, kuriame ir vėl nemažai dėmesio Linui skyrė kelių vaikų tėvai.
Pasak pašnekovų, išgirdęs šią naujieną, išgyveno ir jų sūnus, be to, vaikas tėvams sakė nebenorintis eiti į mokyklą, kalbėjo apie tai, kad keli vaikai bando jį išprovokuoti. „O jis juk paauglys. Jam ką nors pasako – gali ir pastumti, gali atsikirsti. Todėl šeimoje nutarėme, kad iš viso pakeisime mokyklą. To norėjo ir mūsų sūnus, į „Aušros“ progimnaziją jis eiti nebenorėjo. Vaikas tapo jautresnis, imdavo verkti“, – kalbėjo Lino tėtis.
Į mokyklą eiti nebenorėjo ir dvylikametis
Berniuko tėvai sakė, kad jų sūnus – jau beveik paauglys, jis gali būti padykęs, tačiau nėra keliantis tiek problemų, kad jį reiktų perkelti į kitą klasę.
„Linas buvo apkaltintas dėl įvairių dalykų, tačiau tik žodžiais – jokių pastabų mes negavome. Sūnus sakydavo: kaip man eiti į tą mokyklą? Aš bijau, kad prie manęs kabinėsis, o aš ne skundikas. Sūnus pasakojo, kad kiti vaikai yra jį murkdę baseine, tačiau jis niekam nesakė. Klausėm: kodėl? Atsakė, kad neskųs.
Bet aš manau, kad problema – ne čia. Mes patekome į prestižinę klasę, kur vaikų tėvai dirba gerus darbus – didelėse įmonėse, savivaldybėje. Linas yra paprastas kaimo vaikas, o mes – paprasti ir niekuo neypatingi žmonės. Tačiau labai skaudu, kad problemos dėl vaikų šioje mokykloje sprendžiamos būtent taip. Juk jei Linas būtų toks blogas, gal apie tai kalbėtų ir kitų mokinių tėvai, o ne penkios mamos?
Kai nusprendėme keisti mokyklą, nežinau kodėl, bet tuomet mokyklos direktorė siūlė likti. Nesutikome. Manau, kad šioje mokykloje mūsų sūnus patyrė psichologinę traumą“, – kalbėjo Lino tėtis Aidas.
Įstaigos vadovė į daugelį klausimų neatsakė
„Kėdainių mugė“ kreipėsi į „Aušros“ progimnaziją. Įstaigos vadovė Lina Adomaitienė klausimus paprašė pateikti raštu.
L. Adomaitienei buvo patekti tokie klausimai:
– Kodėl Linas išėjo iš „Aušros“ progimnazijos? Kaip Jūs pati vertinate šią situaciją?
Bet aš manau, kad problema ne čia. Mes patekome į prestižinę klasę, kur vaikų tėvai dirba gerus darbus – didelėse įmonėse, savivaldybėje. Linas yra paprastas kaimo vaikas, o mes – paprasti ir niekuo neypatingi žmonės“, – sakė pašnekovas.
– Berniuko tėvas pasakojo, kad jo sūnaus elgesys buvo svarstomas Gerovės komisijoje, kur išvardinta nemažai dalykų dėl jo netinkamo elgesio. Ar galite įvardinti bent jau abstrakčiai – kokios problemos dėl jo elgesio kilo? Jei vaikas elgėsi netinkamai, kodėl apie tai nebuvo pastabų TAMO? Anot tėčio, TAMO buvo dvi pastabos, tačiau ne tai, kas buvo išvardinta komisijos posėdyje.
– Ar tiesa, kad Lino pašalinimo iš klasės siekė kelios tos klasės mamos? Ar Jums žinoma, kad susirašinėjime mamos atvirai teigė besistengiančios dėl to, kad vaiko klasėje neliktų? Kaip tai vertinate?
– Jei berniuko elgesys buvo netinkamas, ką darė mokykla ir kokią pagalbą vaikui suteikė? Kaip mokykla bandė spręsti šią problemą?
– Komisijoje nutarta, kad skiriamas mėnuo laiko, per kurį vaiko elgesys turėtų pasikeisti, tačiau, tėčio teigimu, mėnesiui nepraėjus jiems buvo pasiūlyta pereiti į kitą klasę. Ar tai tiesa? Jei taip – kodėl?
L. Adomaitienės komentaras: „Sprendimą keisti švietimo įstaigą priima mokinio tėvai (globėjai). Kiekvienu atveju, kai toks sprendimas priimamas viduryje mokslo metų, administracija gilinasi į priežastis. Progimnazijos veikla ir priimami sprendimai yra pagrįsti Švietimo įstatymų ir kitais teisės aktais. Įstaigoje yra susitarta dėl mokinių elgesio taisyklių, etikos normų, pradėdami mokytis įstaigoje mokinių tėvai (globėjai) pasirašo sutartį. Stengiamės sudaryti ir užtikrinti sveikas ir saugias ugdymo(si) sąlygas visiems mokiniams. Ugdant paauglius pasitaiko įvairių situacijų, nesusitarimų klasių bendruomenėse, skirtingų požiūrių į tų pačių susitarimų, įsipareigojimų laikymąsi. Įstaigoje yra kompetentingi pagalbos mokiniui specialistai, padedantys spręsti susidariusias problemas, teikti savalaikę pagalbą.
Saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi progimnazijos Vaiko gerovės komisija. Yra sukurta mokinių skatinimo ir drausminimo sistema, padedanti koreguoti mokinių, nenorinčių laikytis susitarimų, elgesį, užtikrinant sistemingą ir savalaikę pagalbą. Sprendžiant konkrečius atvejus, aiškinantis mokinių elgesį lemiančias aplinkybes visuomet kviečiami ir mokinių tėvai (globėjai), kartu su jais sudaromas pagalbos planas, aptariami įsipareigojimai.
Pastebėjome, kad ilgalaikis karantinas ir nuotolinis ugdymas padarė didžiulę žalą mokinių socializacijai. Pastebimas ir padidėjęs emocinis jautrumas tarp suaugusiųjų. Vienintelis būdas visiems mums darniai išgyventi šį sudėtingą periodą – laikytis susitarimų ir padėti mūsų vaikams/mokiniams tinkamai ir ramiai socializuotis, ugdytis, užtikrinant saugias sąlygas švietimo įstaigose ir namuose. Mūsų, kaip tėvų, pavyzdys, yra ypatingai svarbus formuojant paauglių vertybines nuostatas, ugdant įgūdžius spręsti konfliktines situacijas.
P.S. Jūsų aprašomo mokinio situacija yra detaliai aptarta su pačiu mokiniu, jo šeima, klasės bendruomene. Mano, kaip socialinio pedagogo ir mokyklos vadovo, nuomone, viešas situacijos eskalavimas gali padaryti didesnės žalos paauglio emocinei ir psichinei sveikatai.“
(Algimanto Barzdžiaus nuotr.)
