Rugpjūčio 22 dieną Šėtos kultūros centras kartu su Šėtos bendruomenės centru tradiciškai kvietė rinktis dviračių žygiui po Šėtos apylinkes, kuriuo siekta skatinti kraštiečius ir aplinkinius domėtis miestelio istorija, esamais kultūriniais objektais, pasigrožėti gamta, pabūti visiems kartu ir aktyviai praleisti laisvalaikį. Kaip ir kasmet, keliavome su kraštiete, žygio vadove-gide, istorike Audrone Pečiulyte.

Dviračių žygis šiemet yra vienas iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos finansuojamo projekto „Įsitrauk ir Pajudėk“ veiklų, kurį vykdo Šėtos kultūros centras. Projekto tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo kūrybinį aktyvumą ir sudaryti geras sąlygas prasmingam ir turiningam laisvalaikio užimtumui. Džiaugiamės, kad kasmet prie žygio prisijungia vis naujų dalyvių: tėvai su vaikais, jaunimas, gretimų kaimų gyventojai.

Dviračio žygio dalyviai Šėtos centre.

Pasirinktas 12 km atstumas Šėta–Kuronys neprailgo: sustota prie senojo dar 1835 metais statyto mūrinio koplytstulpio Pašėtėje ir aplankyta buvusio Glaušių dvaro vieta. Šio dvaro parke auga reti, tik dvarvietėse sutinkami didžiuliai šaukščiai. Su puikia nuotaika numinta iki Kuronių kaimo, kuriame gimė prelatas, poetas Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas.

Kryžkelėje prie Pašėtės kaimo.

Žygio tikslas buvo Kuronių kaime stovintis koplytstulpis, skirtas išskirtinei Lietuvos asmenybei: filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui ir esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui. Tame pačiame kaime buvo ir daugiau Dambrauskų, todėl Aleksandro tėvai buvo praminti Jakštais, nes jų sodyba buvo arti Jakštupio vietovės. A. Jakštas – aktyvus esperanto kalbos propaguotojas, pirmojo tarptautinės esperanto kalbos vadovėlio lietuviams autorius. Jis įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, laikraštį ir nemažai metų buvo redaktorius. Jis kūrė eilėraščius, tekstus, daug rašė, o jo tekstai buvo ir yra vertingi ir naudingi. Jo tekstai turi didelę reikšmę ir išliekamąją vertę.

Kuronių kaime prie koplytstulpio A. Dambrauskui.

Mindami atgal nuo Kuronių kaimo sustojome paskutinėje lankytinoje vietoje – prie Sangailų piliakalnio. Šis piliakalnis žinomas ir Piliakalnio, Stagių bei Šėtos vardais. Tai vienas įspūdingiausių piliakalnių Kėdainių rajone. Sangailų piliakalnis išsidėstęs tarp šlapynių, šlaitai statūs, apie 8 m aukščio, aikštelė 28 m ilgio ir 25 m pločio. Tuoj už piliakalnio telkšo ežerėlis Sangailis. Tarybiniais metais Sangailai priklausė Šėtos apylinkei, buvo Šėtos kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Aplankytos vietos ir gautos žinios praturtino keliautojus, o idėją rengti tokius žygius puoselėsime ir kitiems metams. Tikimės, kad šis, jau trečią kartą organizuotas žygis taps tradicinis ir prie mūsų žygio prisijungs daugiau dalyvių.

Eglė Mecelienė,
Šėtos kultūros centro direktorė

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.