Ar pajuntate pagundą „pascrollinti“ savo išmanųjį, nors esate draugų rate? Vienas iš keturių žmonių pasaulyje jaučiasi vienišas, o Lietuvoje kas dešimtas gyventojas nejaučia artumo su kitais žmonėmis.
Beveik pusė lietuvių jaučiasi bent šiek tiek vieniši. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kaip technologijos veikia vienišumo jausmą.
Technologijos kaip padidinimo stiklas vienatvei
2023 m. paskelbto tyrimo rezultatai išryškino vienišumo mastą visame pasaulyje. Apklausa, vykusi 142 šalyse, rodo, kad pasauliniu mastu 24 proc. respondentų jaučiasi vieniši. Duomenys iš Lietuvos atskleidžia, kad 13 proc. žmonių jautėsi visiškai neturintys ryšio su kitais žmonėmis ir tik pusė apklaustųjų nesijautė atskirti. Tad mokslininkai ir psichologai vis intensyviau tiria, kokia yra technologijų įtaka draugystėms.
„Svarbu suprasti, kad vienatvę žmonės patiria skirtingai.
Vienišumo jausmas kyla tada, kai mūsų turimi socialiniai ryšiai neatitinka poreikių: galbūt norime daugiau, giliau ar kitokių ryšių. Technologijos pačios savaime nesukelia vienišumo.
Tačiau jos gali jį gilinti arba kitaip tariant veikti kaip didinantis stiklas mūsų jau patiriamiems iššūkiams“, – pažymi M. Kriščiūnas.
Pasak psichologo, technologijos gali padėti užmegzti ryšius. Žmonės gali atrasti virtualias bendruomenes, bendrauti su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis, net lengvai pasiekti psichikos sveikatos specialistus.
Kartu technologijos ir internetas gali skatinti socialinę izoliaciją, nes nesibaigiantis filmų, žaidimų ir kitų veiklų srautas gali dar labiau atitolinti mus nuo artimųjų.
„Pajausti vienišumą tikrai nėra blogai. Jis parodo, kad mums šiuo metu trūksta norimo socialinio ryšio, panašiai kaip ir alkis signalizuoja, jog kūnas turi gauti maisto ir energijos. Svarbu į save įsiklausyti ir neignoruoti to, ką sako jūsų emocijos“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas.
Jo teigimu, žmogaus smegenys ir socialiniai poreikiai formavosi bendraujant su aplinkiniais gyvai, tačiau tai nereiškia, kad sveikiausia komunikuoti tik tokiu būdu.
Gyvas bendravimas suteikia kitokius pojūčius nei nuotolinis. Susitikę matote kito žmogaus kūno kalbą, akis, tai bendravimui suteikia gylio ir autentiškumo.
Psichologo nuomone, vienatvės priežastys gali būti gilesnės. Vis daugiau kalbama apie bendruomenių svarbą.
„Tie, kurie prisijungia prie įvairių hobių ar sporto grupių, intensyviau bendrauja su kaimynais, savanoriauja – dažniau jaučiasi susiję su kitais. Tokius ryšius lengviau palaikyti, jie prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės“, – atkreipia dėmesį M. Kriščiūnas.
Šaltinis: Tele2 pranešimas žiniasklaidai
