Lietuvos šaulių sąjunga pranešė įsigijusi kompiuterinius simuliatorius, skirtus apmokyti būsimus FPV dronų operatorius. Iki mėnesio pabaigos 40 simuliacinių darbo vietų komplektų bus parengti ir perduoti šaulių rinktinėms visoje Lietuvoje.
Nors Kėdainiuose tokios atskiros klasės su bepiločių orlaivių simuliatoriais kurti kol kas neplanuojama, pasak kraštiečių šaulių, tai – anokia problema: dronų valdymo jau kurį laiką jie savo kuopavietėje mokosi savarankiškai.
Dronų pajėgumų vienetai – visose rinktinėse
„Mūsų tikslas – visose Šaulių sąjungos rinktinėse veikiantys specializuoti bepiločių orlaivių pajėgumų vienetai. Kai kurios rinktinės tokius padalinius jau turi ir sėkmingai talkina Lietuvos kariuomenei pratybose, kitose rinktinėse jie – kūrimosi fazėje.
Labai svarbu šauliams suteikti įrangą, su kuria jie galėtų mokytis, praktikuotis tiek ruošiantis paremti Lietuvos kariuomenę, tiek taikos meto užduotims: talkinant policijai, valstybės sienos apsaugos ar priešgaisrinei gelbėjimo tarnyboms“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungoje daugiausiai naudojami mažieji žvalgybiniai kopteriai ir FPV (angl. First Person View) atakos dronai. Pastarieji kitaip dar gali būti vadinami savadarbiais, lenktyniniais bepiločiais orlaiviais. Tai – akronimas, naudojamas išreikšti, kad pilotas valdo savo droną iš pirmo asmens perspektyvos, kai įrenginyje esanti kamera perduoda tiesioginį vaizdą į specialius dronisto akinius arba ekraną.
Atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas, pagrindinė FPV dronų paskirtis – taikinių naikinimas, nors jie gali atlikti ir žvalgybines bei informacijos rinkimo užduotis. Priklausomai nuo taikinio dydžio, FPV dronai gali nešti skirtingo dydžio sprogmenis.
Žvalgybiniai dronai – vietos verslininkų dovana
Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-oji kuopa nuolat organizuoja įvairius mokymus ir pratybas, įskaitant ir dronų valdymo. „Skraidyti“ kėdainiečiai savo iniciatyva pradėjo dar 2024 m.
„Kėdainiuose dronistų mokymai – jau nebe naujiena. Mes turime nuosavus kompiuterius, simuliatorius ir dronus vidinėms mūsų kuopos reikmėms – mokomės patys, mokome jaunimą ir suaugusius šaulius.
Žaidimų konsoles ir kompiuterius susipirkome savo pastangomis, o dronus pernai dovanų gavome iš Kėdainių verslininkų. Labai džiaugiamės jų gerumu ir supratingumu“, – „Kėdainių mugei“ pasakojo Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-osios kuopos vadas Arvydas Ašmontas.
Mokymus ir pratybas su dronais kėdainiečiai šauliai organizuoja kelis kartus per mėnesį. Apylinkes kraštiečiai šukuoja naudodamiesi žvalgybinės paskirties dronais.
„Ir šį savaitgalį turėsime orientacines pratybas su suaugusiais šauliais ir mūsų jaunimu. Pasiimsime dronus, eisime į mišką, mokinsimės skraidyti, įveikti įvairias kliūtis“, – sakė A. Ašmontas.
Kreipiasi į būsimus šaulius: ateikite ir tapkite mūsų dalimi
Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-oji kuopa šiandien vienija 52 suaugusius šaulius ir per 100 jaunųjų šaulių.
„Mūsų Konstitucijos 139-asis straipsnis sako, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Tai man visada norisi pabrėžti pirmiausia.
Nežinau, ar yra toks žmogus, kuris norėtų pamatyti, kaip iš jo artimųjų ir mūsų tėvynės kažkas tyčiojasi ir kiekvieno piliečio pareiga užkardyti tokius veiksmus, – akcentavo kėdainiečių kuopos vadas. – Iš kitos pusės, tik bendrystėje galime vienas kitą padrąsinti, nuraminti ir paguosti. Kur kas saugesni jausimės patys, jeigu jungsimės prie šaulių, kariuomenės, policijos organizacijų.“
Pasak A. Ašmonto, visi Kėdainių miesto ir rajono gyventojai kviečiami jungtis prie šauliškų veiklų. Jaunaisiais šauliais gali tapti 11–18 metų moksleiviai. Jaunuoliai įgyja tiek teorinių, tiek praktinių žinių karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, pilietiškumo, sveikos gyvensenos srityse.
„Šaulystė – labai įvairi ir plati veikla. Mes su jaunimu mokomės visko, pradedant nuo išgyvenimo dalykų. Pavyzdžiui, kaip susikurti laužą ekstremaliomis oro sąlygomis per lietų ar vėją be degių medžiagų; kaip pasistatyti savo atsineštą palapinę arba sukonstruoti palapinę tik iš miške randamų medžiagų – medienos, samanų ir pan., kaip išsikasti apkasą, kaip išfiltruoti vandenį ir iš gamtos produktų pasigaminti valgyti. Turime daug prasmingos ir naudingos veiklos“, – „Kėdainių mugei“ pasakojo A. Ašmontas.
Suaugusieji nuo 18 metų gali tapti šauliais ir rinktis veiklas karinio rengimo, komendantinių šaulių ar neginkluoto pasipriešinimo šaulių padaliniuose bei realizuoti save veikdami karybos, sporto ir kultūros srityse, rinktis veiklas medicinos ir psichologijos, inžinerijos, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių konstravimo ir valdymo ir kitose specializuotose kryptyse.
Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, įkurta 1919 m. Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga vienija jau apie 16 tūkst. narių.
Iš Kėdainių šaulių gyvenimo (Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.):
