Netrukus prasidės balandžio mėnuo, kuris yra svarbus metas, kalbant apie vairuotojų susidūrimus su laukiniais gyvūnais kelyje. Daugiametė draudikų statistika rodo, kad pavasariui įsibėgėjant susidūrimų su gyvūnais rizika smarkiai išauga dėl gamtos ritmo pokyčių ir vairuotojų neatsargumo.
Ekspertai išskiria, kokios priemonės veikia siekiant išvengti nelaimės ir ką daryti patyrus susidūrimą su gyvūnu.
Draudikai kasmet balandžio mėnesį fiksuoja žalų, patirtų susidūrus su laukiniais gyvūnais keliuose, augimą. Palyginti su žiemos mėnesiais ir ankstyvuoju pavasariu – balandį tokių žalų skaičius išauga perpus. Vien „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusių metų balandį buvo fiksuoti 168 susidūrimai su laukiniais žvėrimis atvejai, kai tuo tarpu kovo mėnesį jų buvo apie 100 atvejų.
„Sparčiai ilgėjant šviesiajam paros metui ir kylant oro temperatūrai, po žiemos gyvūnai tampa aktyvesni.
Jie intensyviau ieško maisto, migruoja keisdami buveines ir maitinimosi teritorijas, atsiveda jauniklių.
Dėl šių priežasčių būtent balandį ir gegužę kyla didesnė rizika keliuose susidurti su laukiniais žvėrimis, įskaitant ir tas vietoves, į kurias žiemos metu gyvūnai neužklysdavo“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Susidūrimų skaičius kasmet auga
2025 m. „Lietuvos draudimas“ iš viso fiksavo 1873 kreipinius dėl patirtų žalų, kai transporto priemonės susidūrė su gyvūnais keliuose. Lyginant su ankstesniais 2024 m., žalų kreipinių skaičius per metus išaugo bene 10 proc.
„Bendra išmokėta suma nuostoliams padengti anksčiau svyruodavo apie 4 mln. eurų, tačiau praėjusiais metais ji smarkiai ūgtelėjo ir viršijo 4,7 mln. eurų. Vidutinė išmoka už patirtą automobilio žalą susidūrimo su gyvūnu atveju siekia apie 2,6 tūkst. eurų. Tačiau pavienės patirtos laukinių gyvūnų žalos gali būti tikrai didelės – didžiausia praėjusiais metais išmokėta suma siekė daugiau nei 36 tūkst. eurų, kai transporto priemonė susidūrė su stambiausiu mūsų šalyje gyvenančiu gyvūnu – stumbru“, – sako G. Petrikas.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad automobiliui susidūrus su laukiniu gyvūnu, privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas patirtų nuostolių nekompensuoja, mat žalą sukėlusi trečioji šalis yra laukiniai gyvūnai.
„Tokiu atveju vairuotojų patirtus nuostolius gali atlyginti savanoriškas kasko draudimas, kurio sąlygose susidūrimai su gyvūnais kelyje paprastai yra laikomi draudžiamuoju įvykiu“, − akcentuoja ekspertas.
Kaip elgtis sužalojus gyvūną
Vis tik susidūrus su gyvūnu nukenčia ne tik transporto priemonė, bet ir padaroma didelė žala gyvajai gamtai.
Apie pusę visų įvykių atvejų sudaro susidūrimai su stirnomis, tačiau taip pat partrenkiamos lapės, kiškiai, briedžiai, elniai, šernai, barsukai.
Tokie susidūrimai neretai baigiasi gyvūnų kančia ar žūtimi, todėl kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, kokių veiksmų imtis įvykus nelaimei.
„Partrenkus laukinį gyvūną, nepriklausomai nuo to, ar jis sužalotas, ar dėl patirtų traumų nugaišo, pirmiausia reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Gavus pranešimą apie incidentą, informacija perduodama atsakingoms institucijoms, kurios įvertina situaciją ir imasi tolesnių veiksmų.
Svarbu sužeisto gyvūno neliesti, nejudinti ir nekeisti jo padėties – taip galima pabloginti jo būklę“, – sako Rokas Matevičius, LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojas.
Jis priduria, kad urbanizuotose teritorijose sužeisti laukiniai gyvūnai yra LSMU Laukinių gyvūnų globos centro atsakomybė, o medžioklės plotuose – medžiotojų.
„Urbanizuotose teritorijose sužalotiems laukiniams gyvūnams yra suteikiama pirmoji pagalba ir jie yra gydomi, išskyrus tuos atvejus, kai dėl sužalojimų rimtumo yra akivaizdu, kad gyvūnas nebegalės pagyti.
Pavyzdžiui, esant akivaizdžiam stuburo lūžiui, nutrauktai galūnei, daugybiniams lūžiams. Medžioklės plotuose sužaloti medžiojami gyvūnai yra medžiotojų atsakomybė, ir tokiais atvejais informacija apie nutikusį įvykį yra perduodama vietiniam medžiotojų būreliui“, – sako veterinarijos gydytojas.
Kokių saugumo priemonių imtis
Draudimo ekspertas G. Petrikas pataria, kokios saugumo priemonės gali padėti išvengti skaudžių susidūrimų su gyvūnais:
- Važiuodami užmiesčio keliais ar vietovėse, kuriose kelio ruožas kerta mišką ar atvirus laukus, vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi. Tai ypač svarbu esant prastesnio matomumo sąlygoms – leidžiantis ar tekant saulei, esant rūkui, darganai.
- Ruožuose, paženklintuose kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, patariama važiuoti atidžiai stebint šalikelę. Pamačius stovintį gyvūną, pro jį reikėtų važiuoti itin atsargiai, nespausti garso signalo ir nemirksėti žibintais. Gyvūnų elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas, ypač, jei juos apakina transporto priemonių žibintų šviesos.
- Kai kurie gyvūnai per kelią dažnai bėga ne po vieną, bet grupėmis, pavyzdžiui, stirnos. Tad pastebėjus vieną stirną, būtina sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti itin lėtai.
- Vairuojant būtina pasirinkti saugų greitį, kad prireikus galėtumėte į iškilusią situaciją tinkamai sureaguoti ar nedelsiant sustoti.
- Svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, turint mintyje tai, kad joms taip pat bet kada kelyje gali atsirasti gyvoji kliūtis.
- Prie automobilio pritvirtinkite ultragarsinius švilpukus. Jie gali padėti gyvūnams laiku išgirsti artėjantį automobilį ir pasitraukti nuo kelio, taip apsaugant vairuotoją ir gyvūną.
PŽ
