Didžiosios metų šventės, bent jau mažiesiems, neatsiejamos nuo Kalėdų senelio, kuris mažiems ir jau paūgėjusiems vaikams neša dovanų. Kalėdų senelis vienas, o vaikučių daug, Kalėdų rytą jis nespėtų aplankyti visų jo laukiančių, tad savo kelionę senelis pradeda anksčiau, kartais į pagalbą ir talkininkų pasikviečia. Kaip ir kur kėdainiečiai ieško Kalėdų senelio, papasakojo keli kraštiečiai.

„Mes Kalėdų senelio pradėjome ieškoti dar rugsėjo mėnesį. Jau kelinti metai žvalgomės į teatro aktorius, nes norime, kad susitikimas su Kalėdų seneliu būtų žaismingas ir įsimintinas vaikams. Tai turi būti produktyvus, pridėtinę vertę turintis laikas. Mums svarbu, kad Kalėdų senelio kalba būtų graži, apranga – estetiška, kad programa būtų įvairiapusė, o susitikimą gaubtų paslaptis.

Kadangi mūsų vaikučiai šiemet buvo labai draugiški, kultūringi, daug kūrė, šoko, dainavo, sportavo, padėjo savo tėveliams ir klausė auklėtojų, jie tikrai kiekvienas asmeniškai gaus dovanų iš paties Kalėdų senelio rankų. O kad šis visų laukiamas svečias ir jo palyda lengviau surastų „Žilvičio“ vaikučius, mes savo įstaigos kieme kartu su ugdytiniais ir jų tėveliais įžiebėme šviesos žibintą“, – pasakojo lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Audra Pakštienė.

Kalėdų senelio nekantriai laukia ir mokyklos-darželio „Obelėlė“ bendruomenė, kuri net specialų kalėdinį paštą atidarė, kad senelis žinotų, kokių dovanų laukia mažieji.

Kalėdų senelis atvažiuoja ir iš Kauno

„Turime tokią tradiciją. Vienais metais įstaiga kviečia Kalėdų senelį į bendrą įstaigos šventę, o kitais metais, kaip šiemet, senelį kviečiasi kiekviena grupė ar klasė atskirai. Paieškomis rūpinasi tėveliai.

Kartais Kalėdų senelis būna čia pat Kėdainiuose, o kartais tenka jį prisikviesti iš kitų miestų. Kaune esame atradę firmą, kurios Kalėdų senelis yra fantastiškas, labai gerai atliepia mūsų vaikučių lūkesčius ir tėvelių norus, jis net gitara groja, dainuoja ir žaidžia kartu su vaikais, programa tikrai būna turininga, yra ką pasižiūrėti ir malonu pasiklausyti“, – sakė m/d „Obelėlė“ direktorė Renata Zigmantavičienė.

„Mūsų grupėje yra 16 vaikų. Tėveliai nusprendė rinkti po 30 eurų dovanėlėms ir dar po 4 eurus susitikimui su Kalėdų seneliu. Šis svečias jau aplankė mūsų vaikus, buvo labai linksma. Vaikai su seneliu šoko, dainavo, žaidė. Berniukams Kalėdų senelis padovanojo mašinėlių, o mergaitėms – lėlyčių. Visi gavo vienodas dovanas. Atsidėkodami už darbą su mūsų atžalomis kiekvienai auklėtojai irgi įteikėme po dovanėlę. Dalis pinigų liko nepanaudota, tad nutarėme juos palikti grupės fondui, gal reikės kažką įsigyti, o gal nuves vaikus į kokį spektaklį.

Šiemet kainos tikrai ūgtelėjusios, pora tėvų buvo išsakę nuomonę, kad gal po 30 eurų dovanėlėms yra per brangu, siūlė rinkti po 20 eurų, bet tada kažin ar būtų pakakę tokios sumos. Nepigu, bet Kalėdos juk tik kartą metuose“, – teigė darželinukės mama Sonata.

Patirčių buvo įvairių

Kadangi Kalėdų senelis ne visur gali suspėti vienas, dalyti dovanas jam padeda būrys talkininkų. Tačiau pasitaiko nelabai vykusių pagalbininkų.

Teko Kalėdų senelį ir išprašyti

„Vieną kartą į darželį atvykusį svečią teko išprašyti, nes jo dainos ir žaidimai buvo visai ne vaikiški. Po pirmo pasirodymo teko greitai ieškoti naujo Kalėdų senelio, jis buvo čia pat – Kėdainiuose, tad mielai atvyko ir labai gražiai su vaikais pabendravo.

Vienas iš papildomų mūsų reikalavimų, kad senelis dovaną įteiktų asmeniškai kiekvienam vaikui, o ne taip, kad padavė maišą visai grupei ir jūs dalinkitės. Dėl dovanėlių tariasi tėvai. Pastebėjome, kad geriausia būna, kai dovanos būna vienodos, kad nebūtų įskaudinta nė viena maža širdelė“, – sakė vienos ikimokyklinės įstaigos vadovė.

Panašią istoriją papasakojo ir kitos ugdymo įstaigos direktorė.

„Prieš kokius penkerius metus laukėme Kalėdų senelio iš Vilniaus. Šventė vyko seniūnijos salėje, į kurią susirinko apie 200 tėvų bei senelių ir apie 120 vaikučių. Svečias buvo prastai apsirėdęs ir toks liesas, kad jam nuolat krito kelnės ir kepurė. Mes, darbuotojai, vis bėgome jam uždėti kepurę ant galvos, o jis kita ranka laikė savo kelnes… Nei jis mokėjo vaikus užimti, nei tėvelių į žaidimus įtraukti. Žodžiu, tokio siaubo dar nebuvome matę, net nebežinojome ką daryti, todėl dabar iš anksto prašome parodyti ir aprangą, ir programą, atkreipiame dėmesį ir į senelio kalbą“, – teigė vadovė.

Seniausias rajone Kalėdų senelis išdalina 100 kg saldainių

Kadangi Kėdainiai yra nemažas miestas, čia galima sutikti ne vieną Kalėdų senelį. Vienas Kalėdų senelis vaikučius ir jų tėvelius pasitiko savo rezidencijoje, įsikūrusioje greta pagrindinės miesto eglės, M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje.

„Kėdainių vaikai yra labai geri, vieni drąsiai viską papasakoja, ką gero nuveikė per šiuos metus, pasako eilėraštuką ar dainelę padainuoja, parodo, kaip moka skaičiuoti, kiti vaikučiai paslaptingesni, net nelabai sako, kokių dovanų norėtų, bet aš turiu stebuklingus žiūronus, viską matau ir stengsiuosi kiekvienam po eglutę kažką palikti“, – šypteli Kalėdų senelis, kuris visiems vaikams linki kuo daugiau šypsenėlių ir kuo mažiau ašarėlių.

Kitas – surviliškietis Vytautas Butkevičius vaikučius ir suaugusiuosius džiugina jau 54-ąjį sezoną.

„Kadangi senelių yra ne vienas, tai ir užsakymų yra pamažėję. Vaikų norai irgi yra pasikeitę, anksčiau jie norėdavo kokio zuikučio ar meškiuko, o dabar trokšta išmaniųjų telefonų, kompiuterių, net vaikštančių robotų. Pagal galimybes stengiuosi išpildyti prašymus. Vienus kraštiečius aplankau namuose, kitus – darbovietėse, net į prekyvietę buvau nuvykęs. Ir aikštėje prie miesto eglės galima mane sutikti. Visus apdalinu gera nuotaika, saldumynais ir net žaislais, kurių man atsiunčia rėmėjai iš Vokietijos ir Suomijos. Lėšų skiria ir vietinė bendrovė „Daumantai LT“. Už skirtą paramą nuperku ir išdalinu mažiausiai 100 kilogramų saldainių. Ir taip kasmet beveik visą gruodį dirbu. O aštuonias daugiavaikes rajono šeimas globoju ištisus metus“, – apie savo kilnią misiją pasakoja Kalėdų senelis.

Titulinė nuotrauka: Vyriausias Kalėdų senelis 54-tus metus lanko ne tik vaikus. („Kėdainių mugės“ archyvo nuotr.)