Dotnuvos miestelio istorija kitaip

Kėdainių rajono Akademijos gimnazijoje jau šešiolika metų veikia Tolerancijos ugdymo centras. Mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiose TUC veiklose, domisi gimtajame krašte gyvenusiomis tautinėmis bendrijomis, jų tradicijomis, papročiais, religija.

Taip pat bendrauja su Dotnuvos bendruomenės pirmininku Andriumi Balandžiu, kuris irgi neabejingas krašto istorijai, kultūrai, jo tėvu Jonu Balandžiu, kuris prisimena žydų tautos gyvenimą Dotnuvoje, mena žmonių likimus. Buvusi mokinė Kamilė Dumskytė (dabar Vytauto Didžiojo universiteto studentė), norėdami pažinti Dotnuvos žydų tautos gyvenimą, nusprendė jos unikalumą įamžinti dokumentiniuose filmuose, miestelio istoriją pateikti kitaip. Ji domėjosi filmų kūrimo metodika ir sukūrė dokumentinį filmą „Dotnuva“, pristatė Centropos konkurse. Jai buvo paskirta 2-oji vieta. Filme „Dotnuva“ pasakojama, kad nuo seno Dotnuvos krašte gyveno įvairių tautinių bendrijų gyventojai – lenkai, žydai, gudai, ukrainiečiai, rusai. Tikėtina, kad Dotnuvos miestelio paribyje, tarp upės vingio ir užvažiuojamojo kiemo užeigos žydai apsigyveno XVIII a. pirmaisiais dešimtmečiais. Tikriausiai iš Kauno grupė šeimų buvo perkelta ar patys sutiko gyventi Dotnuvoje. Ypač skyrėsi žydų getas, kuris įkurtas miestelio paribyje, prie upės. Senbuviai tarpukariu ją vadino Jurzdika.

Dot­nuvoje išlikę pastatai, priklausę judėjams – tai M. Goldino malūnas, Elješovos arbatinė, Vytauto gatvėje dar stovi namai, kuriuose gyveno žydai. Jie vertėsi prekyba, buvo amatininkai ir žemdirbiai. Žydų tautos gyvenimas buvo autentiškas. Nepamirštamas jų tragiškas likimas Antrojo pasaulinio karo metais. Kamilė Dumskytė rinko medžiagą apie S. Golbergo šeimą ir tragišką likimą Antrojo pasaulinio karo metais. Sukūrė antrą filmą ,,Namas prie Dotnuvos geležinkelio stoties“, dalyvavo Plungėje Ronaldo Harvudo vardo mokinių meninės raiškos konkurse ir laimėjo 1-ąją vietą. Buvusios mokinės idėjas – pažinti gimtąjį kraštą kitaip – perėmė mokiniai, gyvenantys Dotnuvoje – tai septintokas Vytis Balandis, devintokė Reda Jurkutė ir dvyliktokas Henrikas Jurkus. Jie susidomėjo tarptautiniu moksleivių konkursu „Vietinės žydų kapinės“, kurį organizavo Europos žydų kapinių iniciatyva (ESJF) ir Centropa, projektą bendrai finansavo Europos Komisija. Kadangi Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siautė COVID-19 pandemija, dotnuviai mokiniai pasiūlė sukurti šeimos projektą – dokumentinį filmą „Dotnuvos žydų senosios kapinės“. Jie lankėsi Dotnuvos žydų kapinėse su savo seneliu Jonu Balandžiu, klausė pasakojimų, parengė su juo interviu, fotografavo, filmavo paminklus, rinko medžiagą, senas nuotraukas. Dokumentiniame filme akcentuojama, kad Dotnuvos žydų kapinės unikalios, jos yra ant kalvos, išliko 71 paminklas. Dotnuvos žydų senosios kapinės kaip XIX a. vertybė, pavienis kultūros paveldo objektas. Jos turėjo atsirasti kuriant sinagogą. Sinagoga neišlikusi, bet iš prisiminimų ją nupiešė dotnuvis Jonas Balandis. Piešinį mokiniai panaudojo filme. Taip pat filme išryškino Dotnuvos žydų kapinių vertingąsias savybes – įvairius mažosios kraštovaizdžio architektūros statinius ir vaizduojamojo meno formas, lauko akmenis, betoninius antkapius su įrašais hebrajų rašmenimis. Išsiaiškino, kad jos yra šalia katalikų kapų, kas nebūdinga Lietuvai. Vytis Balandis, Reda Jurkutė ir Henrikas Jurkus – kūrybingi šeimos projekto „Dotnuvos žydų senosios kapinės“ kūrėjai, darbštūs ir meniški dotnuviai, kurie neabejingi gimtojo krašto istorijai, kultūrai, norintys pažinti Dotnuvos krašte gyvenusių VXIII–XXa. žydų bendruomenės kultūrą ir tradicijas. Mokiniai tarptautiniame moksleivių konkurse „Vietinės žydų kapinės“ laimėjo 3-iąją vietą. Džiugu, kad jaunoji karta nori pažinti krašto istoriją kitaip.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Ina Krasauskienė