Dėl rudens potvynių labiausiai nukentėjo Šėtos seniūnijos ūkininkai. Skaičiuojama, kad daugiau kaip dvi dešimtys ūkininkų nespėjo nuimti viso kviečių ir pupų derliaus, liko daug neužsėtų žiemkenčių ir žieminių rapsų plotų.
Visame rajone yra nemažai nukentėjusių ir smulkiųjų ūkininkų, kurie derlių augina daugiausia savoms reikmėms ir neturi savo technikos – derliaus nuėmimo metu ją sunku išsinuomoti.
Padėtis – prasta
Savivaldybės žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus duomenimis, situacija Šėtos seniūnijoje ypač prasta. „Lyginant su praėjusiais metais, žieminių rapsų pasėta tik apie 10 procentų. Šioje seniūnijoje pernai apsėtas ir deklaruotas 1890 ha rapsų plotas, o šių metų rugsėjo pabaigoje buvo apsėta tik 200 ha“, – sakė skyriaus vyriausioji specialistė Alma Gailiūnienė.
Kitose rajono seniūnijose žieminius rapsus pavyko pasėti kaip įprasta, tačiau, prasidėjus liūtims, dalis ploto atsidūrė po vandeniu. Žemės ūkio ministerijai pateiktais duomenimis, rugsėjo pabaigoje mūsų rajone buvo užlieta 8372 ha žemės ūkio naudmenų, tarp kurių – pasėtas rapsas.
Ne tik Šėtos seniūnijoje, bet ir visame rajone liūtys smarkiai sutrikdė žiemkenčių sėją. Palyginus su praėjusiais metais, šių metų rugsėjo 29 dieną rajone žiemkenčiais buvo užsėta tik apie 35 procentai laukų.
Nors pastarosiomis savaitėmis oro sąlygos keitėsi ne kartą, vargu ar ūkininkams pavyko atlikti visus numatytus darbus. Neapsėtų laukų šiemet liks nemažai, nes sėja paprastai baigiasi spalio viduryje. Tačiau Ž. Lydekienė primena, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams sankcijų netaikys, nes spalio 4 dieną visos šalies mastu paskelbta ekstremali situacija. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Esant tokiai situacijai, pažymų dėl įsipareigojimų vykdymo dalyvaujant KPP investicinėse priemonėse ir su plotu susijusiose priemonių veiklose (dėl pūdymo apsėjimo, baltyminių augalų ražienų ir pan.) ūkininkams pateikti nereikia.
Daržovės mirksta lietuje
Šiuo metu vyksta cukrinių runkelių derliaus nuėmimas, kurį vėl trikdo šiomis dienomis prasidėjęs lietus. Deklaruotas cukrinių runkelių plotas mūsų rajono savivaldybės teritorijoje sudaro 6030,25 ha. Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos duomenimis, 1800 ha šio cukrinių runkelių ploto užlieti.
Dar prastesnė situacija su daržininkais. Pastarąją savaitę vėl pablogėjus orams, lietus apsunkino kopūstų, morkų ir kitų daržovių derliaus nuėmimą. „Rajone deklaruota 229,71 ha kopūstais, 209,8 ha – morkomis, 84,02 ha – burokėliais apsodintų plotų. Bulvėmis apsodinta buvo 633,96 ha“, – vardino Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Žaneta Lydekienė.
Kiek derliaus liks pūti laukuose, kol kas sunku pasakyti, nes ūkininkai „gaudo“ kiekvieną derliaus nuėmimui tinkamą dieną.
Neblogą derlių sugadino liūtys
Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė A. Gailiūnienė pastebi, kad labiausiai nukentėjo nebaigtas nuimti javų ir ankštinių kultūrų derlius, nes prasidėjusios liūtys sustabdė jų nuėmimą. Tai sutrukdė ne tik įvažiuoti kombainams į laukus, bet ir suprastino derliaus kokybę.
Anksčiausiai nuimamą kultūrą – žieminius rapsus, nors ir trukdant lietui, ūkininkai nuėmė visą. Tačiau pradėjus vasarinių kviečių nuėmimą, prasidėjo lietūs. Rugsėjo 22 dienos duomenimis, rajone buvo nenuimta apie 3200 ha grūdinių kultūrų derliaus – kviečių, avižų, miežių, kvietrugių. Tai sudarytų apie dešimt procentų viso užsėto ploto. Tuo tarpu žirnių buvo deklaruota 8240,28 ha pasėlių, o nenuimta liko apie 600 ha.
„Po to, kai savivaldybės teritorijoje rugsėjo 22-ąją buvo paskelbtas ekstremalus įvykis, oro sąlygos pagerėjo, kombainai laukuose dirbo nuo ryto iki vėlaus vakaro ir didžiąją dalį grūdinių bei ankštinių kultūrų derliaus nuėmė. Tačiau kokybė, be abejo, suprastėjo, todėl atitinkamai ir supirkimo kainos bus mažesnės“, – teigė A. Gailiūnienė.
Ji pastebi, kad derliaus nuėmimas vėlavo ir be lietaus – maždaug dviem savaitėmis jį atitolino neskubėjęs ateiti pavasaris ir šalta vasara, derlius sunoko pavėluotai. Tačiau ūkininkai užaugino neblogą derlių, o grūdų ir žieminių rapsų kokybė būtų buvusi geresnė nei praėjusiais metais. Pavyzdžiui, jei pernai ūkininkai iš vieno hektaro prikūlė vidutiniškai 5,1 tonos žieminių kviečių, tai šiemet – vidutiniškai 6 tonas. Rapsų derlius irgi buvo geresnis: pernai iš hektaro buvo prikulta 2,7 tonos, šiais metais – vidutiniškai 3,5 tonos. Didesnį derlių ūkininkai užaugino iš visų kultūrų. Jei ne liūtys, kurios sutrikdė derliaus nuėmimą ir suprastino kokybę, metai galėjo būti visai neblogi.
Patirs nuostolių
Rugpjūtį ir rugsėjį Lietuvoje iškritusių kritulių kiekis keliskart viršijo daugiametį vidurkį. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl tos priežasties šalyje apsemta daugiau nei 140 tūkst. hektarų įvairių pasėlių, atskiruose rajonuose yra nenuimta iki 50 proc. derliaus.
Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių visoje šalyje gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Lietuvos ūkininkų sąjunga skaičiuoja, kad jie gali sudaryti apie 300 mln. eurų.
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko teigimu, žemdirbiai neturėjo galimybės apsidrausti nuo tokios rizikos, nes nėra tokios draudimo rūšies. Praėjusią savaitę Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius.
