Į Lietuvą atkeliauja seniai matyti šalčiai. Tai kelia didžiulį nerimą ugniagesiams, nes, kaip rodo praktika, labai padaugėja gaisrų. Gyventojai neretai šildosi nepaisydami saugumo reikalavimų, taip rizikuodami netekti gyvenamojo būsto bei kito turto, ar dar blogiau, savo gyvybių.
Jei patalpas šildotės kūrendami krosnį, kietojo kuro katilus ar židinius, labai svarbu jų neperkaitinti, geriau yra kūrenti su pertraukomis. Katilus būtina eksploatuoti, laikantis gamintojo rekomendacijų, naudoti tik tokį kurą ir palaikyti tokią temperatūrą, kaip yra nurodęs gamintojas.
Į krosnį ar židinį kartais dedamos per ilgos malkos arba jų dedama per daug. Pasak specialistų, malkos daugiausia turėtų užimti nuo ½ iki ¾ židinio talpos. Labai nesaugu kūrenti krosnį pravertomis durelėmis, nes iškritęs nuodėgulys ar žarijos gali uždegti grindis ar prie krosnies laikomus daiktus.
Ugniagesiai įspėja, kad prie pakūros ant grindų privalo būti pritvirtintas nedegus pagrindas (pvz. skardos lakštas) , ne mažesnis nei 50×70 cm. Jei krosnyje, sienelėje ar prie durelių matyti plyšiai, kad ir labai nedideli, juos privalu kuo skubiau užtaisyti.
Negalima deginti jokių šiukšlių, plastikinių ar kitokių daiktų, nes dūmtraukiai apsineša suodžiais, kurie nuo aukštos temperatūros ima ir užsidega. Kurstyti krosnį reikėtų tik tada, kai didžioji dalis malkų jau sudegusi. Kiekvieną kartą atidarius krosnies dureles sumažinama degimo temperatūra.
Neapkraukite krosnių ir dūmtraukių
„Aplink krosnį 1 metro atstumu negali būti jokių degių daiktų. O ką neretai matome? Arti krosnies arba virš krosnies džiūsta drabužiai, batai, šalia krosnies prikrauta kūrenti paruoštų malkų, skiedrų, popierių, užtenka mažos kibirkšties ir kyla gaisras.
Kartais gyventojai prie krosnių ar šildymo sienelių pasistato lovas, kad būtų šilčiau miegoti, bet tai daryti jokiu būdu negalima, nes nuo įkaitusių paviršių patalai lengvai užsidega, o jūs galite žūti“, – įspėja ugniagesiai, ragindami gyventojus arti kūrenimo įrenginių nelaikyti ir degių skysčių.
Krosnį turi kūrenti tik suaugusieji. Nepalikite vaikų vienų namuose, jei kūrenasi krosnis. Patariama krosnį baigti kūrenti bent 2 val. iki eisite miegoti. Sklendė turi būti užstumta tik įsitikinus, kad ugnis baigė rusenti.
Per anksti uždarius sklendę, patalpoje gali atsirasti smalkių, nuo kurių galite apsinuodyti ar net mirti. Smalkių negalima nei pamatyti, nei užuosti, tad norint apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus, patariama įsirengti smalkių detektorius.
Ugniagesiai pastebi, kad žmonės neretai į palėpes pritempia įvairių daiktų, kurie gali užsidegti. Išplitus gaisrui, šie daiktai trukdo ugniagesiams pasiekti gaisro židinį. Patariama prie dūmtraukių nelaikyti jokių daiktų. Jei perdanga užklota spaliais ar kitomis apšiltinimo medžiagomis, jos taip pat neturi liestis prie dūmtraukių.
Saugiai elkitės su pelenais
Žmonės vis dar pila neatvėsusius pelenus į plastikinius konteinerius, ten jie pradeda smilkti ir įsiplieskia ugnis. Arba pelenai būna supilami į kokį kibirą ir pastatomi prieangyje. Tai irgi yra labai nesaugu, mat supylus karštus pelenus į metalinį kibirą, šis įkaista ir pradeda degti grindys.
Jei kibirai su pelenais pastatomi už tvarto ar prie kokio sandėliuko arba pelenai išpilami ant žemės prie pat statinio, kyla grėsmė pastatams. Net jei tai darėte daug kartų, taip daugiau nesielkite, nes bet kada galite prisišaukti nelaimę“, – apie galimas grėsmes įspėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.
Kur dėti pelenus?
Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nurodyta, kad smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
Pelenus galima dėti į mišrių atliekų konteinerius, bet jie turi būti visiškai šalti, supilti į plastikinius maišelius, kuriuos reikia užrišti, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų. Draudžiama į konteinerį pilti pelenus, kurie ką tik buvo išsemti iš židinių, krosnių ar kietojo kuro katilų.
Kaip žinoti, kada pelenai jau yra atvėsę?
Pasak specialistų, jei buvo deginamos sausos malkos, pelenai atvėsta greičiau, jei akmens anglis – pelenus gali tekti laikyti 2–3 paras, nes tokio kuro liekanos ilgiau išsaugo šilumą. Išsemtus pelenus būtina laikyti nedegioje taroje. Geriausia turėti dvi talpas, į kurias pakaitomis būtų galima supilti pelenus ir laikyti, kol jie atvės.
Pavojų kelia ir elektriniai šildytuvai
,,Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų.
Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalams išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai pavojingi, nes gali sukelti trumpąjį jungimą. Norėdami to išvengti, nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisais“, – teigia specialistai.
Ugniagesiai pastebi, kad nemažai gyventojų dar nėra įsirengę dūmų detektorių, kas yra privalu, tad ragina kuo skubiau tuo pasirūpinti. Detektoriai nuo gaisro neapsaugos, bet įspės jus apie kilusį pavojų ir turėsite laiko išsigelbėti.
Ugniagesiai taip pat atkreipia gyventojų dėmesį, kad esant slidiems, apsnigtiems ir nenuvalytiems keliams, jų transportas ilgiau užtrunka kelyje, o ugnis per tą laiką gali padaryti dar didesnių nuostolių. Kad taip nenutiktų, visi raginami elgtis atsakingai ir visada laikytis saugumo reikalavimų, kad būtų užbėgta nelaimėms už akių ir nereikėtų laukti atvykstančių ugniagesių.
