„Džiaugiamės nuveiktais darbais ir galvojame apie ateitį. Iš jos tikimės tokio pat produktyvaus darbo, kokį nuveikėme per pastaruosius kelerius metus“, – sveikindama tarptautinės konferencijos „Leader metodo įgyvendinimas ir ateities perspektyvos Kėdainių krašte“ dalyvius sakė Kėdainių rajono vietos veiklos grupės vadovė Aušra Vaidotienė.
Renginyje, kuriame apžvelgta VVG dešimtmečio veikla, parengta ir baigiama įgyvendinti strategija, tarptautinis bendradarbiavimas, taip pat pristatytas prekinis ženklas „Kėdainių krašto produktas“.
Strategijoje – 77 projektai
Pasak A. Vaidotienės, šiuo metu Kėdainių VVG vienija 54 narius, 52 iš jų – kaimų bendruomenės. Kėdainiečiai buvo parengę strategiją, kurios įgyvendinimui gavo arti trijų milijonų eurų. Pagal strategiją bendruomenės parengė 77 projektus, tik dešimt iš jų neužbaigti.
„Mūsų strategija kaimus padarė gyvesnius, patrauklesnius, patogesnius, saugesnius ir bendruomeniškesnius. Daugelyje kaimų atsirado bendruomenių namai, kur žmonės gali rinktis įvairiems susibūrimams. Kai kas tvarkėsi aplinkas, įrengė sporto ir poilsio aikštynus. Bendruomenininkai rinkosi į mokymus, seminarus, aiškinosi, ko jiems reikia, kad gyvenimas nestovėtų vietoje, kad kaimai pamažu atgytų ir būtų patogu juose gyventi. Ypač džiugina pirmieji verslumo daigai – juk turime net keletą teminių kaimų, taip pat atsirado pirmųjų paslaugų teikėjų. Manau, kad drauge dirbome susitelkę ir daug, tad rezultatai kalba patys už save“, – nuveiktais darbais džiaugėsi A. Vaidotienė.
Konferencijos šeimininkė Vainotiškių bendruomenės pirmininkė Elena Purauskienė sakė, kad vietos veiklos grupė išjudino kaimus ir paskatino juos aktyviau imtis projektų: „Ne vienerius metus kalbėjome, kad bendruomenei reikia namų, kad reikia veiklų, tačiau tos kalbos ir likdavo kalbomis. Vietos veiklos grupės strategija mus paskatino įgyvendinti norus – tad dabar turime ir jaukius bei erdvius namus, ir savą verslą – sulčių spaudyklą, kuri padeda išsilaikyti namams. Esame dėkingi grupės moterims už palaikymą, patarimus, naudingus mokymus ir nuolatinį drąsinimą, kad viską galima padaryti.“
Sukūrė krašto prekinį ženklą
Susirinkusieji į konferenciją sužinojo, kad vienas tarptautinių VVG projektų jau davė konkretų rezultatą – bendradarbiaudami su latviais ir čekais kėdainiečiai turi savo krašto prekinį ženklą, kuriuo bus žymimi unikalūs, autentiški Kėdainių krašto gaminiai. „Nieko naujo neatradome, tiesiog pasitelkę kolegų iš užsienio patirtį sukūrėme ženklą, kuriuo žymėsime savojo krašto produktus. Neretai atvykstantieji iš svetur lauktuvių nori iš Kėdainių parsivežti būtent mūsų krašte pagamintų suvenyrų bei gardumynų. Tad mes ėmėmės iniciatyvos sukurti ženklą ir juo žymėti kėdainietiškus produktus. Ženklą turime, dabar lieka įvesti tvarką, ką ir kaip žymėsime bei kur vykdysime pardavimus. Manau, jog pamažu šį reikalą išjudinsime ir Kėdainių amatininkai bei puikios šeimininkės galės legaliai atstovauti kraštui“, – sakė A. Vaidotienė.
Tikisi darbų tęstinumo
Kėdainių rajono vietos veiklos grupė gali didžiuotis turėdama daug partnerių ir bičiulių. Kėdainių bendruomenių veiklas puikiai vertina Žemdirbystės instituto vadovai, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius profesorius Antanas Maziliauskas, kuris ne tik pasirašė partnerystės sutartį su Kėdainių VVG, bet ir pats yra Paaluonio bendruomenės narys. „Man labai smagu dėl gimtojo kaimo žmonių. Jie įsirengė bendruomenės namus, planuoja veiklas, turi sumanymų. Matau, kad žmonės tapo artimesni ir veiklesni“, – sakė profesorius A. Maziliauskas.
VVG valdybos narys Saulius Grinkevičius paragino bendruomenes nesustoti ties pasiektais rezultatais: „Nueitas kelias parodė, kad eita ir dirbta teisingai. Kaimo žmonės yra veiklūs ir šeimininkiški. Linkiu, kad nesusidurtumėte su sunkumais išlaikydami bendruomenių namus, kad atrastumėte labiausiai tinkamas veiklas ir jomis gerintumėte savo gyvenimo kokybę.“
Rajono mero Rimanto Diliūno teigimu, bendruomenės daug prisideda prie kaimo žmonių gyvenimo gerinimo. Jis palinkėjo kraštiečiams būti vieningiems ir tęsti pradėtus darbus.
Laukia nauja strategija
Konferencijos dalyviai su dideliu susidomėjimu klausėsi Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Lietuvos kaimo plėtros programos biudžetas būsimam laikotarpiui siekia 1,98 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų (ES lėšos – 1,61 mlrd. Eur).
„Tai lėšos, skirtos ir mūsų smulkiesiems, ir vidutiniams ūkiams, ir jauniesiems ūkininkams, ir kaimo bendruomenėms, ir verslui, ir aplinkos apsaugai. Tai kaimo plėtros garantas, sudarysiantis galimybes išlaikyti mūsų kaimą gyvą ir gyvybingą ateities kartoms. Turime maksimaliai pasinaudoti visomis programoje numatytomis priemonėmis, kad pasiektume savo užsibrėžtus tikslus“, – sakė V. Daugalienė. Ji pastebėjo, kad jau netrukus bus paskelbti šaukimai naujų strategijų rengimui. Šįkart strategijos turės būti orientuotos ne į infrastruktūros gerinimą, o į užimtumo ir verslumo skatinimą bei inovacijas. Pasak direktorės, strategijos bus griežtai vertinamos ir atidžiai pagal numatytas skaičiuokles sulauks finansavimo. Kėdainiečiai, jei gerai parengs strategiją, gali tikėtis panašaus finansavimo, koks buvo ir praėjusiame etape – maždaug trijų milijonų eurų.