Derlius nemažas, bet pigus

Žemdirbiams sudorojus derlių garsiai kalbėta, kad šįmet Lietuvoje jis rekordinis. 

Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko teigimu, kėdainiečiai pagal šiųmetį grūdų derlių papuola į šalies penketuką.

Kaip tuos rekordus papildė nuolat tarp pažangiausių žemdirbių minimi Kėdainių krašto atstovai?
Pasak Kėdainių rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko, kėdainiečiai patenka į daugiausiai grūdų prikūlusių rajonų penketuką. „Kalbama, kad Lietuvoje užauginta apie šeši milijonai tonų grūdų. Kėdainiuose jų gali būti užauginta nuo 400 iki 500 tūkstančių tonų. Tikslaus skaičiaus pasakyti negalime, nes dar daug ūkininkų šiųmečio derliaus nėra nei sukontraktavę, nei pardavę. Kol kas oficialiai kalbame apie 381 tūkstantį tonų, bet tai tikrai ne pabaiga. Turime daug ūkių su gerais sandėliais, tad galutinis šiųmečio derliaus rezultatas paaiškės tik jį realizavus“, – sakė A. Žvikas.

Kiekiai dideli, kokybė prastoka
Oficiali statistika teigia, kad didžiausią grūdų derlių užaugino šakiškiai. Jie kūlė po 7 tonas kviečių iš hektaro. Kėdainių krašto žemdirbių rezultatas – 6,2 tonos kviečių. Mažiausius derlius augino trakiškiai (1,2 tonos), varėniškiai (2,7 tonos) ir zarasiškiai (3,1 tonos).
Rugių kėdainiečiai kūlė 4,3 tonos, miežių – 4,7 tonos, rapsų – 3,8 tonos, pupų – 3,7 tonos ir žirnių – 3,9 tonos.
„Mūsų kraštui tai tikrai nėra rekordai. Kėdainiai, kurie yra šalies viduryje, šįmet labai kentėjo nuo sausrų. Ne vienas ūkininkas sakė, kad kiekio yra daug, tačiau kokybė prastoka. Daugiausia prikulta pirmos, antros ir trečios klasės grūdų, o aukščiausiosios labai maži kiekiai“, – sakė Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas.

Ūkininkai nesidžiaugia
Atskiri Kėdainių krašto ūkininkai apie derlių kalba gana atsargiai. Vieną stambiausių krašto ūkių valdanti Venckų šeima užaugino kiek daugiau grūdų negu vidutinis rodiklis rajone. „Kviečių auginome 800 hektarų. Jų kūlėme maždaug po 7 tonas iš hektaro. Rapsų auginome 330 hektarų. Jų derlius – 4,8 tonos iš hektaro“, – sakė Dainius Venckus.
Arvydas Šmigelskis, ūkininkaujantis su sūnumi Karoliu, užaugino labai gerą kviečių derlių – kūlė po 9,2 tonos iš hektaro. Rapsų jų ūkio laukuose derėjo mažiau – 4,5 tonos iš hektaro.
Aidanas Dumbinskas derliumi visai nesigyrė: „Man šie metai tikrai nėra geri. Kviečių kūliau tik 6 tonas, rapso – 3,5 tonos, o pupų – 3,3 tonos iš hektaro. Tačiau prieš gamtą nepakovosi.“

Grėsmingai mažos supirkimo kainos
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas kėdainietis Jonas Talmantas sakė nematąs reikalo džiūgauti, kad užauginti rekordiniai derliai. Be to, taip yra tikrai ne visuose regionuose. „Geri derliai užaugo ten, kur gamta žemdirbių pagailėjo. Kadangi vidurio Lietuvoje tęsėsi sausros, tai pas mus nėra rekordų. Mano paties ūkyje kviečių byrėjo maždaug po 7 tonas iš hektaro ir tai yra mažiausias rezultatas per penkerius metus. Visi kalba apie prikultas tonas, tačiau niekas nekalba apie tai, po kiek jos superkamos. Dabar už rapso toną daugelis supirkėjų moka apie 333 eurus, kai per pastaruosius penkerius metus vidutinė jų supirkimo kaina buvo – 434 eurai. Pirmos klasės kviečių kaina tik 145 eurai. Grūdų supirkimo kainos sparčiai sumažėjo, o trąšas perkame gerokai brangiau negu ankstesniais metais. Dabar už fosforo trąšų toną tenka mokėti apie 580 eurų. Paprastai sakoma, kad be nuostolių dirbama, kai grūdų ir trąšų kainų santykis yra 1:2, o dabar turime 1:4. Su tokiais skaičiais pelnų tikrai neturėsime“, – sakė J. Talmantas.