Dėmesys – mamų emocinei sveikatai

Antradienį Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure vyko susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidento Ekonominės ir sociali­nės politikos grupės patarėjais Pauliumi Gradecku ir Lina Svidinskaite. Susitikimo tema – „Moterų emocinė sveikata: pogimdyminės depresijos prevencijos gali­mybės“. Susitikimo tikslas – aptarti paslaugų prieinamumą besilaukian­čioms ir pagimdžiusioms moterims, galimybes ge­rinti esamą padėtį. 

Susitikime dalyvavo ir socialinį projektą „Mama mums rūpi“ pristatė jo iniciatorės – Asta Petraitienė ir Nida Vildžiūnaitė, taip pat dalyvavo Kėdainių rajono gydymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie papasakojo apie savo atstovaujamos įstaigos taikomas ar planuojamas taikyti prevencines priemones mamų (tėvų) emocinei sveikatai gerinti.

Toks vienintelis Lietuvoje

Kaip pristatė projekto autorės, pogimdyminės depresijos prevencijos projektas – vienintelis toks Lietuvoje visuomeninis projektas, taikomas pogimdyminės depresijos prevencijai. Jis skiriamas besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms moterims, šeimoms, psichologams, medikams, specialistams, terapeutams, dirbantiems su šeimomis, ir visai visuomenei.

Projekto „Mama mums rūpi“ www.mamamumsrupi.lt tikslas – inicijuoti kompleksinius pokyčius Lietuvoje, kad besilaukiančios ir kūdikius auginančios moterys, susidūrusios su emociniais sunkumais, gautų reikiamą informaciją, sulauktų pagalbos ar būtų skatinamos kreiptis į specialistus, o patyrusios melancholiją ar depresiją po gimdymo sulauktų kokybiško, tinkamo gydymo.

„Šiuo projektu norime kuo plačiau kalbėti apie dažnai po gimdymo pasitaikančią ligą – pogimdyminę depresiją, kuria gali sirgti ir tėčiai (partneriai). Veikiame prevenciškai, į mokymus, renginius įtraukiame įvairias visuomenės grupes ir tokiu būdu didiname ligos atpažįstamumą šalyje bei mažiname stigmą dėl psichikos sveikatos. Siekiame bendradarbiauti su Lietuvos ir pasaulio mokslininkais, medicinos ir mokymo įstaigomis, politikais ir savivaldybių atstovais, planuojame nuolat skleisti naujausią informaciją apie psichikos sveikatą motinystėje bei galimybes tinkamai ir laiku ja rūpintis“, – pristatė projekto autorės.

Pristatė klausimyną

„Jei pastebime, kad artima draugė, pažįstama moteris, pacientė, šeimos narė, sutikta mama, auginanti kūdikį, jaučiasi prislėgta, paklauskime: „O kaipgi tu?“ Išklausykime ją, palaikykime ir paskatinkime kreiptis pagalbos“, – teigė Asta Petraitienė.

Projekto autorės susirinkusius supažindino su klausimynu, vadinamu Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Skalė tinkamiausia naudoti nėštumo metu ir per pirmąsias 6–8 savaites po gimdymo.

Jei moterims kilo klausimų ar abejonių atsakant į klausimus, tai jau yra ženklas, kad galima eiti užsiregistruoti pas psichologą arba kreiptis į šeimos gydytoją.

Šis klausimynas jau patvirtintas daugumoje pasaulio valstybių, pritaikytas pogimdyminės depresijos prevencijai ir yra naudojamas daugelyje pasaulio valstybių. Lietuvoje kol kas jis nėra oficialiai patvirtintas, bet gali labai padėti mamoms.

Apie pagalbą vaikams ir mamoms

Susitikime dalyvavo VšĮ Kėdainių PSPC direktorė Joana Kleivienė, pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui, vaikų ligų gydytoja Jūratė Judickienė, gydytojas psichiatras, Psichikos dienos stacionaro psichiatras Audrius Juodinis bei medicinos psichologas Donatas Lučunas.

Pristačiusi Kėdainių PSPC, J. Kleivienė teigė, jog šioje didžiausioje rajono gydymo įstaigoje dažniausiai tenka susidurti tiek su besilaukiančiomis moterimis, tiek su mamomis. Suteikti psichologinę pagalbą nėra lengva, nes sunkiausia turbūt yra kalbėti apie savo emocijas ir jausmus tiek besilaukiant, tiek po gimdymo. Vienos moterys tiesiog neigia tai, kitos bando sau įrodyti, kad viską gali pačios ir joms pagalbos nereikia.

„Pati esu šeimos gydytoja, sutinku moterų, kurias, gražiai ir nuoširdžiai bendraudama, prašau pačias įvardyti problemą, savo emocijas, bet tą padaryti yra sudėtinga. Ir turbūt, apskritai, tai didelė mūsų sveikatos priežiūros sistemos problema – laiko stygius konsultacijos metu“, – teigė J. Kleivienė

Apie gydytojo psichiatro pagalbą

Gydytojas psichiatras Audrius Juodinis teigė, kad į konsultacijas kabinete ir stacionare retokai ateina besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų, kurios keltų šias problemas. Iš skaičių matyti, kad 10–15 proc. moterų po gimdymo patiria depresijos simptomų, tačiau realiai tiek pas specialistus neateina.

„Yra tekę Psichikos dienos stacionare gydyti pacientes, kurios laukėsi vaikelio. Tokiais atvejais yra diferencijuojama pagal nėštumo ir patologijos sunkumą ir kokia pagalba yra tikslinga. Psichikos dienos stacionaras turi tą prabangą pacientui skirti šiek tiek daugiau laiko negu poliklinikos psichiatras. Tokiais atvejais savo praktikoje taikau psichoterapiją. Dažniau, aišku, susiduriame su moterimis, kurios jau gydosi pas psichiatrus ir besigydydamos pradeda lauktis, tada iškyla dilema, ką toliau daryti su medikamentiniu gydymu, visada būtina pasverti žalos ir naudos santykį: kas naudingiau ir kas žalingiau būsimam vaikeliui“, – komentavo gydytojas psichiatras.

Apie psichologo pagalbą

Medicinos psichologas Donatas Lučunas pastebėjo gerąją pandemijos pusę, kuomet išmokome naudotis nuotolinėmis programomis, kurios kartais irgi praverčia. Kai mamoms sunku atvykti, kai nėra kur vaikelio palikti – ta galimybė gauti pagalbą nuotoliniu būdu yra svarbi. „Jeigu būna gera diena, kviečiu ir su vaikeliu atvykti į konsultaciją, netoliese gražus miškas, čia pat galima pasivaikščioti. Pajuokaudamas galiu pasakyti – neužmirškite ir tėčių. Kai gimė mano sūnus, kelias dienas buvau nedarbingas iš džiaugsmo ir streso, tad nepamirškime, kad psichologo pagalba gali būti reikalinga ir tėčiams“, – pastebėjo jis.

Teikdami paslaugas vaikams, nepamirštame ir mamų

Kėdainių PSPC direktoriaus pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui, vaikų ligų gydytoja Jūratė Judickienė pažymėjo, kad Kėdainių PSPC dirba vaikų ligų gydytojų komanda, kuri teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikams. „Tai tikrai yra didelis pliusas, nesigirdama galiu pasakyti, kad vaikų ligų gydytojo požiūris į vaiką yra kiek kitoks nei šeimos gydytojų, kurie yra labai apkrauti darbais. Mūsų įstaigoje yra išsaugotos tradicijos, griežtai vykdomi sveikatos apsaugos ministro įsakymai – pirmąjį mėnesį slaugytojas lanko naujagimį namuose kartą per savaitę, o vėliau – iki metų – vieną kartą per mėnesį. Vizitų metu atsakome į visus mamoms kylančius klausimus. Visuomet paklausiame, kaip po gimdymo jaučiasi ir mama.

Jaučiame didelę paramą iš Motinystės mokyklos, kadangi jos vadovė Danutė Šilkaitienė dirba mūsų įstaigoje sveikatos mokymo organizatore. Pastebime, kad mamos, kurios aktyviai dalyvauja Motinystės mokyklos programoje, turi daugiau žinių, patirties ir su jomis dirbti yra žymiai lengviau. Kaip bus toliau, sunku pasakyti – pediatrai sensta visoje šalyje, matyt, šeimos gydytojai turės perimti mūsų iniciatyvą, mūsų požiūrį, kiek tai bus atsakinga, parodys ateitis“, – teigė J. Judickienė.

Galimas ir kitų specialistų indėlis

Rajono savivaldybės gydytoja Sandra Buinovskienė pastebėjo, kad diskusijos metu jai kilo mintis, jog pagalbos psichinei sveikatai stiprinti moteris po gimdymo galėtų gauti ir atėjusi pasitikrinti pas akušerį ginekologą. Moters emocinei sveikatai labai svarbus šeimos indėlis, bet ne mažiau svarbu moteriai turėti savo aplinką, draugių, kurios taip pat gali pastebėti pasikeitusią moters būseną ir, jei reikia, nukreipti pas specialistus.

„Džiaugiuosi rajono Motinystės mokyklos veikla, kuri neabejotinai naudinga kiekvienai kūdikio besilaukiančiai ir jau susilaukusiai mamai. Deja, tik įvykus skaudiems įvykiams, žmonės susipažįsta su terminais, išgirsta, kas tai yra pogimdyminė depresija, dar yra manančių, jog tai nesąmonė ar net tinginystė. Tiesiog reikia šviesti visuomenę, kad žmonės galėtų tinkamai reaguoti ir pasirinktų ateiti pas specialistą. Neretai gal pati mama jaučiasi kalta, jausdama pogimdyminės depresijos požymius“, – komentavo savivaldybės gydytoja.

Motinystės mokyklos nauda

Kėdainių rajono Motinystės mokyklos vadovė Danutė Šilkaitienė pasakojo, kad Motinystės mokyklos pradžia – 1997 m., kai ji pati grįžo iš motinystės atostogų. Mokykla veiklą vykdo įgyvendindama projektus, kuriuos finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir kt. finansavimo šaltiniai.

Vykdant veiklas, iš 8 ciklo užsiėmimų 2 skiriami emocinei sveikatai stiprinti ir pogimdyminės depresijos prevencijai. Susitikimuose su būsimosiomis ir jau mažylius auginančiomis šeimomis dalyvauja psichologai, Psichiatrijos dienos stacionaro specialistai, pravesdami ne tik teorines paskaitas, diskusijas, bet ir praktines kvėpavimo, minčių nukreipimo, emocijų valdymo pratybas. Dažnai į organizuojamus užsiėmimus ateina būsimosios mamos, lydimos vyrų, kitų šeimos narių, draugių. Visada džiugu, kai šeimos, lankiusios Motinystės mokyklą, vėl sugrįžta besilaukdamos antro ar trečio mažylio.

„Visada norisi užtikrinti nuolatinį tiek praktinių, tiek teorinių užsiėmimų organizavimą, tačiau mūsų galimybes riboja nepastovus programų finansavimas.

Tuo laikotarpiu, kai projektinė veikla nevykdoma, visada mielai pasidalijame sukaupta dalomąja medžiaga ir, esant poreikiui, specialistų kontaktine informacija“, – teigė D. Šilkaitienė.

Iniciatyva jau pasiteisino

Kėdainių SJMC Neformaliojo suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja Jūratė Vaitonienė papasakojo apie dar neseniai visiškai naują, pasiteisinusią ir šiuo metu vis dar tęsiamą iniciatyvą Atvirajame jaunimo centre „LANG‘as“ – jaunų šeimų savitarpio pagalbos grupės veiklą. Vadovė džiaugėsi, kad tai – vienos iš Kėdainių SJMC projekto metu sukurtos ir įgyvendintos neformaliojo profesinio mokymo programos „Vaiko priežiūra ir lavinimas namų aplinkoje“ rezultatas ir pridėtinė vertė. Grupės dalyviai, jau sulaukę vaikučių, dalijasi turima mamos ar tėčio patirtimi, o besilaukiančių šeimų nariai įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, atkreipia dėmesį į savo jausmus ir išgyvenimus.

Psichologė Ramunė Ūsė, vedanti ir moderuojanti jaunų šeimų savitarpio pagalbos grupės diskusijas, akcentavo, jog efektyviausias būdas šviesti mamas ar tėčius ir tokiu būdu atlikti prevencinį darbą – pagarbus ir betarpiškas bendravimas, teminiai užsiėmimai, diskusijos su specialistais saugioje, neįpareigojančioje, neformalioje aplinkoje. Specialistė pastebėjo, kad kiekviena mama nori būti išgirsta, pasidalyti ne tik rūpesčiais, bet ir džiaugsmais… Kalbantis mamų grupėje, dalyviai dažnai pajaučia, supranta ir įsitikina, kad ne tik jie išgyvena panašius jausmus, sužino, kad ir kitiems taip būna… Atsiranda suvokimas, kad tam tikrus psichologinius procesus ir emocijų pokyčius motinystėje ir tėvystėje išgyvena visos šeimos, o tai jau kelia asmens savivertę, stiprina psichikos sveikatą“, – patikino specialistė.

„Vasario mėnesio 9 bei 23 dienomis nuo 15 iki 19 valandos Kėdainių SJMC Atvirajame jaunimo centre „LANG‘as“ (adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 52) kviečiame susitikti šeimas, auginančias ikimokyklinio amžiaus vaikus“, – informavo psichologė.

Diskusijoje dalyvavo ir pasisakė VšĮ Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė, Kėdainių poliklinikos „Armedika“ direktorė Monika Bancevičiūtė bei akušerė Ieva Sipavičienė, Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė, Kėdainių moterų krizių centro psichologė Jūratė Žuravliovienė ir kt.

A. Raicevičienės ir R. Valiono nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Susitikime dalyvavo ir socialinį projektą ,,Mama mums rūpi“ pristatė jo iniciatorės – Asta Petraitienė (iš dešinės) ir Nida Vildžiūnaitė.