Dėl įgriuvusio tilto gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, ir kompensavimas

„Veiksmų Lietuvos automobilių kelių direkcija nesiėmė, matydama, kokia buvo tilto būklė“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, praėjusios kadencijos rajono meras Saulius Grinkevičius.

„Šiandien mes informacijos negavome, išskyrus tai, kad laikiną tiltą galima mėnesį projektuoti, dar po keleto mėnesių jis atsirastų. Visa kita informacija: „skaičiuosim, darysim, derinsim…“ Kėdainiečių tokie atsakymai netenkina ir mūsų pasiūlymas yra, kad, priėmus kiekvieną konkretų sprendimą, LAKD turi informuoti merą, o meras – rajono tarybą ir visuomenę“, – po šią savaitę įvykusio Kėdainių rajono savivaldybės tarybos komitetų susitikimo su Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriumi Remigijumi Lipkevičiumi ir Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriumi Aivaru Vilkeliu, AB „HISK“, statančios tiltą per Nevėžį ties Vilainiais, techniniu direktoriumi Arvydu Baziliu.

Pasak tarybos nario, Kėdainiai turi imtis flagmano vaidmens sprendžiant šį klausimą – kreiptis į Ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, susisiekimo ministrą, Lietuvos Respublikos Seimą.

Šalies masto problema

„Turi būti peržiūrėtas kelių programų finansavimas, – sako S. Grinkevičius. – Kažkada, kai Lietuvoje buvo įvesti akcizai degalams, buvo deklaruojama, kad visi surinkti pinigai bus skiriami kelių priežiūrai. Dabar, kiek žinau, yra surenkama per milijardą eurų akcizo mokesčio už degalus. Kelių priežiūrai yra skiriama vos apie 500 milijonų. Dirbant rajono meru tekdavo susitikti su kitų miestų ir rajonų merais ir visi kalbėdavo, kad keliams yra skiriamas per mažas finansavimas. Bet veiksmų Kelių direkcija nesiėmė, kad Vyriausybė vis dėlto peržiūrėtų finansavimo klausimą, – į problemą plačiau žvelgia S. Grinkevičius. – Matome, kas darosi su visos šalies kelių būkle, ne tik tiltais. Šalies Prezidentas jau žino Kėdainių situaciją. Mes, kėdainiečiai, turėtume būti iniciatoriais kreiptis ir į Ministrę pirmininkę, kad būtų peržiūrėtas surenkamo akcizo paskirstymo klausimas, ir kad finansavimas turi būti didinamas, o ne mažinamas, kaip yra dabar, kai, augant medžiagų ir darbų kainoms, finansavimas nedidėja.“

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius pripažino, kad apie 60 procentų šalies kelių neatitinka keliamų reikalavimų ir kad finansavimas šalies keliams, tvirtinat Seime šalies biudžetą, neturėjo likti toks, koks buvo, o turėjo padidėti bent 20 proc., tiek, kokia yra infliacija statybų sektoriuje.  „Situacija yra įtempta“, – pripažino R. Lipkevičius.

Sprendimą žada priimti vasario 10 d.

Kol kėdainiečiai iš vieno upės kranto į kitą suka ratus aplinkkeliu, Lietuvos automobilių kelių direkcija priiminėja sprendimus.

Pasak LAKD atstovo, sprendimas dėl Kėdainių Tilto gatvės tilto bus priimtas tada, kai komisija įvertins aplinkybes. Tada komisija leis vykdyti įgriuvusios tilto sijos pašalinimo darbus, pašalinus siją bus sprendžiama dėl galimybės eksploatuoti tiltą. Bus atliekama statinio ekspertizė. Kai bus atsakyta, ar tiltas dar gali būti naudojamas su apribojimais, ar ne, tada bus priimti kiti sprendimai.

„Sprendžiamas ir klausimas dėl laikino tilto įrengimo. Kai bus suprojektuotas, iškart bus pastatytas“, – šią savaitę Kėdainių rajono savivaldybės tarybai teigė Kelių direkcijos vadovas.

Vilainių tilto statybos darbai turėjo būti užbaigti praėjusių metų lapkritį. Lietuvos automobilių kelių direkcijos teigimu, susidurta su situacija, kad po statomu tiltu yra įrengti ne Kelių direkcijai priklausantys kabeliai. Kol ESO priklausantys kabeliai nebuvo pašalinti, tilto statybos darbai negalėjo būti vykdomi.

„Kabeliai yra pašalinti, tai užtruko. AB „Panevėžio keliai“ (dabar AB „HISK“ – red. past.), statanti Vilainių tiltą,  turi pateikti planą, kokių priemonių reikia imtis, kad darbai būtų pradėti vykdyti, – sakė LAKD direktorius R. Lipkevičius. – Kai tik planą gausime, darbai bus įvertinti finansine ir organizacine išraiška, ir esant galimybei, jeigu bus pasiektas susitarimas, tuos darbus rangovas galės pradėti vykdyti“.

„Beveik į visus klausimus konkrečių atsakymų nėra, – Kelių direkcijos atstovų kalbas įvertino S. Grinkevičius. – Situacija tikrai drastiška, galiu atvirai pasakyti, mano įmonės darbuotojas griūvančiu tiltu atvažiavo į darbą. Pasisekė ir kėdainiečiams, ir Kelių direkcijai, kad buvo išvengta aukų. Šiandien girdžiu tik abstraktų kalbėjimą, kas manęs visiškai netenkina“.

Kelių direkcijos direktorius pažadėjo veiksmų planą paruošti iki vasario 10 d. ir juo pasidalinti su rajono savivaldybe.

Kompensacijos ir atsakomybė

Savivaldybės tarybos nariai kalbėjo apie kompensacijas dėl patiriamų nuostolių, kai mieste neliko nė vieno Nevėžio krantus jungiančio transporto tilto.  „Aš kalbu apie kompensacijas visiems nuostolių patiriantiems kėdainiečiams, kurie kasdien važiuoja automobiliu iš vienos Nevėžio pusės į kitą ir dabar kasdien yra priversti sukti papildomai 20 km, kad nuvežtų savo vaikus į mokyklą, nuvyktų į darbą ar kitais reikalais į miestą. Taip pat nuostolių patiria ir savivaldybė“, – kreipėsi tarybos narys S. Grinkevičius.

„Kalbėjomės su teisininkais, kokia yra situacija dėl nuostolių gyventojams kompensavimo. Taip, tai yra sudėtingas klausimas, vienareikšmio atsakymo nėra, – sakė tarybos narys. – Tačiau teisininkai linksta į tai, kad kėdainiečiai galėtų kreiptis dėl kompensacijų. Panašus atvejis, tik daug menkesnis būtų, kai vairuotojas dėl duobės gatvėje sugadina ratą, jam tie nuostoliai kompensuojami. Teisininkai neatmeta tokios galimybės. Tačiau jie įžvelgia ir kitą – baudžiamosios atsakomybės – klausimą dėl sukelto pavojaus gyventojų gyvybei ir sveikatai“.

Kelių direkcijos vadovas teigė nežinantis apie teisinę galimybę dėl nuostolių kėdainiečiams kompensavimo.

Išvados – per 20 dienų

Po susitikimo su Kėdainių rajono savivaldybės taryba vasario 7 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė oficialią informaciją.

„AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) sudarė valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Kėdainiai, Tilto g.) esančio tilto avarijos tyrimo komisiją, kurios tikslas – nuodugniai ištirti avarijos priežastis.

Tilto avarijos tyrimui specialiai sudaryta komisija apžiūrės avarijos vietą, surinks ir išanalizuos visą reikalingą su statinio eksploatacija ir priežiūra susijusią dokumentaciją, tirs kitas aplinkybes ir veiksnius, galimai turėjusius įtakos avarijai. Įvykio padariniai gali būti pašalinti tik po to, kai komisija leis tai atlikti. Pašalinus įvykio padarinius ir įvertinus tilto būklę, bus galima vertinti, ar tiltas tinkamas tolesnei eksploatacijai ir kokia apimtimi.

Išvadas komisija nustatyta tvarka turi pateikti per 20 darbo dienų nuo komisijos sudarymo dienos.

Komisiją sudaro Kelių direkcijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos deleguoti atstovai. Vertinant tai, kad tilto prieigos patenka į Kėdainių senojo miesto archeologinę vietovę bei lūžusi betoninė sija yra įkritusi į Nevėžio upę, komisijos darbe pakviesti dalyvauti ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai.

Tyrimo komisija sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos techniniu reglamentu „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, nustatančiu statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką“.

Greičiausiai galima tikėtis laikino pėsčiųjų tiltelio

Susitikime dalyvavęs tiltą per Nevėžį ties Vilainiais statančios įmonės techninis direktorius A. Bazilis sakė, kad galima tikėtis, jog tiltas bus pabaigtas anksčiau nei dabar numatyta šių metų liepa. Taip pat pažadėjo, kad šalia atsiras laikinas pėsčiųjų tiltelis. Kada? „Kai bus pateiktas mūsų planas užsakovui (t. y. Kelių direkcijai – red. past.), gausim jo pritarimą, tada atnaujinsim darbus, – sakė A. Bazilis. Pasak jo, jei šią savaitę bus suderinti klausimai Kelių direkcijoje, kitą savaitę pėsčiųjų tiltelis būsiąs įrengtas.

Kol Vilniuje svarstoma, Kėdainiuose – prie būsimo ir buvusio tiltų – štilis. (Rolano Valionio ir skaitytojo nuotraukos)