Daumantuose sudegė pirtis

Šiąnakt Daumantų kolektyviniuose soduose kilo gaisras. Sudegė medinė pirtis.

Apie įsismarkavusias liepsnas ugniagesiams gelbėtojams pranešta paryčiais, 05.37 val. Teigta, kad Daumantuose, Rapsų g. dega pirtis, baigia sudegti.

„Atvykus ugniagesiams, medinė pirtis buvo visiškai sudegusi. Pastatas 6×3 m dydžio, medinė, stogas dengtas bitumine danga. Gaisro aplinkybės ir priežastys tiriamos“, – teigia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė.

Gaisrai pirtyse kyla dažnai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet pirtyse kilo jau 10 gaisrų, pernai per tą patį laikotarpį – 3. Nors pirčių gaisrai pernai sudarė 1,8 proc. visų gaisrų, tačiau šie gaisrai palieka gan skaudžias pasekmes. Štai pernai ugniagesiams teko gesinti 145 pirtis, trys gyventojai šiuose gaisruose patyrė traumų.

Gaisrų priežastys

Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gaisrai pirtyse gali kilti dėl gausybės priežasčių. Daugiausia jų kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Kitos pagrindinės pernai kilusių gaisrų priežastys: elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (4,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,1 proc.), tyčinė žmonių veika (padegimai) (2,8 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (2,1 proc.).

Šiemet gaisrai pirtyse kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, savaiminio medžiagų užsidegimo, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir kitų priežasčių.

Į ką atkreipti dėmesį?

Pastaruoju metu neretai dega kilnojamosios pirtys, kurios, ugniagesių teigimu, įrengiamos nesilaikant Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.

„Pagrindinė priežastis – kietojo kuro krosnies įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Tokios pirtelės labai mažos. Jose būna priešpirtis ir pirties zona. Kietojo kuro krosnies pakura įrengta iš priešpirčio zonos. Sienos ir lubos iškaltos medinėmis lentelėmis, kurios dėl erdvės stokos būna prie pat kietojo kuro krosnelės. Neretai pirtelėse iš kietojo kuro krosnelės į viršų per stogą būna išvestas dūmtraukis, dažniausiai – metalinis vamzdis, nuo kurio degiosios medžiagos, t. y. medinės konstrukcijos, būna mažesniu nei taisyklėse nurodytu minimaliu atstumu – 250 mm nuo vidinės dūmtraukio sienelės iki degių stogo konstrukcijų. Kai patalpa maža, viskas greitai įkaista, krosnys perkaitinamos, o medinės lentelės nuo itin aukštos temperatūros užsidega labai greitai“, – teigia specialistai.

Ugniagesių gelbėtojų teigimu, užsidegus pirčiai, ugnis neretai persimeta ir į gyvenamąjį namą. Dar didesnis gaisro pavojus, jei pirtis būna įrengiama pačiame gyvenamajame name.

Apie saugumą mažiausiai galvojama ir tada, kai pirtyse vartojamas alkoholis.

„Intensyviai kūrenant, patalpoje labai greitai pakyla temperatūra. Apie 90 proc. pirčių gaisrų scenarijus yra toks: dar pasėdėsime, pakalbėsime, o kad neatšaltų – dar pora pliauskų įmesime, ir dar įmesime… Nėra kantrybės kūrenti taip, kaip iš tikrųjų reikia: iškūrenti, išvėdinti, pakurą uždaryti. Šiais laikais visose gyvenimo srityse viskas vyksta labai greitai, ne išimtis ir pirtis. Penktadienio vakaras, po darbo, apie septintą visi suvažiuoja, o aštuntą jau pirtis turi būti iškūrenta. Pirtis – ne greitojo maisto restoranas, reikia kantrybės ir žinių, kaip teisingai ją kūrenti“, – teigia ugniagesiai.

Kaip saugiai kūrenti, kad pirtis nevirstų ugnies fakelu?

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, kaip saugiai įrengta pirtis. Joks saugus kūrenimas nepadės, jeigu pirtis įrengta nesaugiai. Iš tiesų, šalia kietojo kuro krosnies neturėtų būti nei malkų, nei popierių. Pirtyje nereikėtų džiovinti chalatų ar rankšluosčių. Beje, kūrenant pirtį jos nereikėtų palikti be priežiūros, o iškūrenus nepalikti joje net rusenančių žarijų. Ir dar – svarbu jos neperkaitinti.

,,Kėdainių mugės“, Kauno PGVir PAGD inf.

Asociatyvi nuotr.