Karantinas stipriai apribojo ir suaugusiųjų, ir vaikų fizinio judėjimo galimybes. Tačiau tai netruks amžinai, juolab kad laisvėjančios griežtos karantino sąlygos leidžia daugiau laiko praleisti gryname ore, judėti, laikantis savisaugos taisyklių užsiimti ir aktyvesne fizine veikla.


Lemia ne tik sveikatą

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Sonata Aleknaitė sako, kad reguliarus fizinis aktyvumas ypač svarbus ir suaugusiems, ir vaikams.

„Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu formuojasi vaiko elgsenos ir gyvensenos pagrindai, kurie vėliau nulems asmens sveikatą ir gyvenimo kokybę. Vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas apima aktyvius žaidimus, mankštą, aktyvų poilsį, fizinį lavinimą, ėjimą, fizinį darbą namuose“, – kalbėjo S. Aleknaitė.

Vėliau tampa įpročiu

Pasak specialistės, vaikų fizinis aktyvumas turi teigiamą trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį jų fizinei ir psichikos sveikatai, jis taip pat gali padėti pagerinti mokslo pasiekimus, moksleivių elgesį pamokų metu, sukoncentruoti dėmesį, susikaupti.

Visuomenės sveikatos specialistė S. Aleknaitė pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas ypač svarbus suaugusiems ir vaikams.

„Naujausių tyrimų duomenimis, fiziškai aktyvūs žmonės yra laimingesni negu fiziškai neaktyvūs. Taigi, reikia nuo pat mažens nuolat tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias ir įgūdžius, kad vaikai suprastų sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo principus, išmoktų suprasti savo sveikatą, aplinką, išvengtų ligų.

Labai svarbu pabrėžti, kad išugdytas įprotis būti fiziškai aktyviam vaikystėje tampa įpročiu fiziškai aktyviai leisti laiką ir suaugus“, – pabrėžė S. Aleknaitė.


Vis mažiau judrūs

Pastaruoju metu mokslininkai pastebi, kad vis labiau mažėja vaikų fizinis aktyvumas. Pasikeitė vaikų ir suaugusiųjų laisvalaikio bei pramogų pobūdis, kuris tapo gerokai fiziškai pasyvesnis.

„Vaikai, praleidžiantys daug laiko prie televizoriaus, telefono, kompiuterinių žaidimų bei kitaip pasyviai leidžiantys laiką, dažniau turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, didesnę riziką nutukti ar turėti antsvorį, susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, depresija. Jiems būdingesni nerimo sutrikimai, netaisyklinga laikysena, įvairūs funkciniai negalavimai, didėja tikimybė suaugus dažniau sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis“, – vardijo S. Aleknaitė.

Išlieka visam gyvenimui

Vaikų fizinio aktyvumo įpročiams didelę įtaką daro tėvai, todėl pastarieji su savo atžalomis turėtų kuo daugiau laiko praleisti fiziškai aktyviai ir kuo mažiau pasyviai. Vaikams fizinis aktyvumas taps svarbus, jei matys, kad jis svarbus bei malonus mamai ir tėčiui.

„Šeimos įpročiai ir vertybės išlieka visam gyvenimui, todėl tėvai turėtų skatinti vaikų fizinį aktyvumą įtraukdami juos į namų ruošą, paragindami užsiimti kuo įvairesne fizine veikla, kuo įvairiapusiškiau judėti, taip pat sudarydami galimybes išbandyti kuo daugiau įdomių fizinio aktyvumo veiklų“, – sakė S. Aleknaitė.


Leiskitės kartu

Aktyviai ir įvairiapusiškai judėdami vaikai lavins skirtingus judesius, išvengs traumų, kurias sukelia pasikartojantys judesiai, taps universalesni ir ugdys meilę sportui.

Pasak specialistės, svarbu, kad tėvai kartu su vaikais leistų laisvą laiką aktyviai: nesvarbu, ar šeima šokinėja per šokdynę, šoka, žaidžia šeimos futbolą, sėdėdami ant grindų žaidžia tinklinį, mėto kamuolį į krepšį, eina imtynių, važinėjasi dviračiais ar užsiima kita aktyvia veikla.

„Visa šeima kartu sportuokite gamtoje, leiskitės į kelionę miškais ar įkopkite į artimiausią kalvą, ieškokite paslėpto lobio, tyrinėkite gyvąją gamtą, pabandykite vadovautis kompasu ar paprastais gamtos ženklais ir panašiai“, – pataria S. Aleknaitė.

Ir namuose su šeimos nariais galite atlikti nesudėtingus fizinius pratimus.

Kiek laiko sportuoti?

Lietuvoje vadovaujamasi Pasaulinės sveikatos organizacijos parengtomis fizinio aktyvumo rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad vaikai, kurių amžius yra 5–17 metų, per dieną turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau nei 60 minučių.

Svarbu, kad ši veikla kistų – intensyvią fizinę veiklą keistų pasyvesnė ir atvirkščiai, tačiau didžioji dalis veiklų turėtų būti aerobinio pobūdžio (ilgai trunkanti ištvermę lavinanti veikla).

„Kad padidėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi vykti ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Norint pasiekti didesnės naudos sveikatai, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei minimalus (60 minučių) ir trukti bent 1,5–2 valandas (120 minučių) kasdien“, – aiškino S. Aleknaitė.

Jeigu vaikai ar paaugliai nesilaiko šių rekomendacijų ir jų fizinio aktyvumo lygis yra mažesnis, nei rekomenduojama, net ir mažiau intensyvi (ar trumpesnė) fizinė veikla suteiks daugiau naudos sveikatai ir gerai savijautai negu fizinis pasyvumas ir ilgas sėdėjimas.

Anot specialistės, moksliškai įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas 5–17 metų amžiaus vaikams suteikia esminę naudą sveikatai, padeda formuotis sveikai skeleto – raumenų sistemai, užtikrina tinkamą širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos veiklą.

Tad visi – tėvai ir vaikai, išlikite fiziškai aktyvūs ir namuose, ir lauke. Ypač šiuo metu, kai imunitetą ir sveikatą stiprinti būtina!

Panašios naujienos